2022-10-20
Spalio 22 –ąją minint Tarptautinę mikčiojimo supratimo dieną raginama atkreipti dėmesį su kokiomis problemomis susiduria kalbos sutrikimų turintys žmonės.
Mikčiojimas – tai kalbos tempo ir ritmo sutrikimas, kai žmogus žino, ką nori pasakyti, bet sklandžiai to padaryti negali. Mikčiojimas atsiranda dėl kalbos raumenų spazmų. Šis sutrikimas dažniausiai išryškėja antraisiais – penktaisiais vaiko gyvenimo metais. Atpažinti ankstyvąjį mikčiojimą ne tik tėvams, bet ir specialistams būna sunku. Praeinantis mikčiojimas nepavojingas, tačiau tik logopedas, ištyręs vaiko kalbą įvairiose situacijose, gali daryti išvadas.
Nustatyta, kad mikčioja apie 5 proc. vaikų ir apie 1 proc. suaugusiųjų. Berniukai mikčioja keturis kartus dažniau negu mergaitės.
Vis dar nėra žinoma kas sukelia mikčiojimą. Skiriami įvairūs šį sutrikimą sukeliantys veiksniai: genetiniai, organiniai, socialiniai–psichologiniai, psichogeniniai, psicholingvistiniai, neurofiziologiniai. Manoma, kad žmogus jau gimsta linkęs į mikčiojimą, o aplinkybės tik paskatina šį sutrikimą pasireikšti. Pats mikčiojimas nėra paveldimas, o tik polinkis jam.
Nėra vieno gydymo būdo ar vaistų, padedančių įveikti šį sutrikimą, tačiau jau pradėta mikčiojimą gydyti kompleksiškai. Su mikčiojančiu vaiku dirba ne tik logopedas, bet ir neurologas, psichologas, psichoterapeutas.
Galima paminėti daug žymių žmonių, kurie mikčiojo beveik visą gyvenimą. Tai graikų filosofas Aristotelis; anglų fizikas, matematikas, astronomas, filosofas Niutonas; anglų gamtininkas ir keliautojas Čarlzas Darvinas; britų politikas Vinstonas Čerčilis; aktorė Marilin Monro; aktorius Briusas Vilis ir daugelis kitų, kuriems mikčiojimas nesutrukdė sėkmingai atlikti savo darbus, daug pasiekti, tapti žymiais mokslininkais ar menininkais.
Lietuvos medicinos biblioteka parengė visuomenei naudingų literatūros šaltinių sąrašą šia tema.
