2021-09-24
Rugsėjo paskutinį sekmadienį minime Pasaulinę širdies dieną. Šių metų šūkis – „Tegul širdis sujungia“. Lietuvos širdies asociacija siekia atkreipti dėmesį į rizikos faktorius, sukeliančius širdies ligas, paskatinti sveiką gyvensenos būdą. Rengiami sveikatingumo renginiai.
Širdis – pagrindinė sudėtingos širdies ir kraujagyslių sistemos dalis. Tai vienas stipriausių žmogaus raumenų, nenuilstamai pumpuojantis kraują ir visą organizmą nuolat aprūpinantis gyvybiškai svarbiu deguonimi bei maisto medžiagomis.
Žmogaus širdis – kelis šimtus gramų sveriantis organas savyje slepia milžinišką jėgą. Širdis per gyvenimą suplaka maždaug 91 980 000 kartų, o jos atliekamas darbas prilysta 30 tonų svorio pakėlimui į Everesto kalną. Sveikas žmogus savo širdies plakimą pajunta tik susijaudinęs ar smarkiau dirbdamas. Dauguma žmogaus organų yra poriniai – inkstai, plaučiai, akys, ausys. Vienam iš jų susirgus, jį pavaduoja kitas. O širdis yra viena, todėl labai svarbu išsaugoti ją sveiką.
Širdies ir kraujagyslių ligos yra pagrindinė mirties priežastis Lietuvoje. Visame pasaulyje miršta daugiau kaip 17 mln. žmonių.
Šių ligų rizikos veiksniai: padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio kiekis kraujyje, cukrinis diabetas, nutukimas, netinkama mityba, mažas fizinis aktyvumas, padidėjęs kraujo krešumas, klampumas, rūkymas, alkoholio vartojimas. Tai veiksniai, kurie priklauso nuo mūsų elgesio, įpročių, gyvenimo būdo, ir juos galime valdyti. Sergamumui įtakos taip pat turi paveldimumas. Rizika susirgti širdies ligomis moterims padidėja sulaukus 55 metų, o vyrams – 45 metų, jie serga dažniau.
1903 metais olandų mokslininkui Vilemui Einthovenui sukūrus elektrokardiografą ir pradėjus fiksuoti pacientų širdies veiklą tapo paprasčiau ir tiksliau gydyti širdies ligas. Nuo to laiko šių lygų gydyme įvyko didžiulis progresas. Įdomūs ir unikalūs atradimai suteikia naujas galimybes gydant širdies ligas. Vokietijos mokslininkai sukūrė belaides radarų sistemas, kad iš anksto numatytų insultus ar širdies smūgius. Hamburgo technikos universiteto profesorius Aleksanderis Koelpinas teigia, kad šios bekontaktės technologijos gali pasitarnauti ir medicinoje. Naudojant naujas radarų technologijas širdies ritmą ir kvėpavimą galima nepertraukiamai stebėti ir analizuoti. Net galima maždaug prieš keturias dienas nuspėti, kad pacientas mirs.
Lietuvos mokslininkai taip pat nuolat atlieka tyrimus ir praktikoje naudoja pažangiausius gydymo metodus, kurie padidina galimybes išgyventi sergantiems širdies ligomis.
Lietuvos medicinos biblioteka parengė visuomenei naudingų literatūros šaltinių sąrašą šia tema.