2022-03-03
Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija ir Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka parengė paruoštuką, kaip atsirinkti patikimą informaciją ir nepatekti į dezinformacijos pinkles.
▸ Žinoti apie dezinformaciją ir suvokti, kad gali tapti jos taikiniu, – pirmas žingsnis siekiant apsisaugoti.▸ Tikrinkite ir kritiškai įvertinkite visą informaciją, randamą žinių portaluose ir socialiniuose tinkluose.▸ Joje gali būti vadinamųjų giliųjų klastočių (angl. deep-fake), netikrų, suklastotų vaizdų, garso įrašų, netikrų anketų („trolių“). Visada pasitikrinkite, ar kiti patikimi šaltiniai dalinasi šia informacija.▸ Atkreipkite dėmesį į žiniasklaidos pranešimų datą, autorių, pateikiamą kontaktinę informaciją. Jei šių duomenų nėra (nurodyti ne visi) arba sunku juos surasti, šaltinį ignoruokite. Be to, atkreipkite dėmesį, ar žiniasklaidos pranešimuose šaltiniai aiškiai įvardyti.▸ Jei susiduriate su sensacinga (emocijas keliančia) informacija (ypač antraštėmis, iššokančiais pranešimais), patikrinkite, ar ji yra paremta patikimais šaltiniais, ar pateikti įrodymai.▸ Dalinkitės tik ta informacija, dėl kurios esate tikri.▸ Pastebėję melagingą informaciją, suabejoję dėl anketų tikrumo socialiniuose tinkluose, blokuokite tokias anketas ir praneškite apie tai šių tinklų administratorių įdiegtomis priemonėmis.▸ Skirkite žinias nuo nuomonių: žinios – faktai, nuomonės – (faktų) vertinimas.▸ Neskubėkite komentuoti. Patikrinkite, ar savo komentarą galėsite redaguoti arba pašalinti.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Lietuvos komunikacijos asociacijos patarimai, kaip atpažinti melą, propagandą ir dezinformaciją socialiniuose tinkluose.
Leidinys „Kaip nugalėti propagandą. Mąstymo spąstai arba mąstymo klaidų naudojimas propagandoje“
Leidinys „Kaip nugalėti propagandą. Trumpa mąstymo klaidų apžvalga“
