Vilijos Kneižytės ir Rimos Gaižauskaitės kūrybos paroda „Reminiscencijos. Pri(si)minimai“…

Rimos Gaižauskaitės kūrinys

Vilijos Kneižytės kūrinys

2023 m. rugsėjo 5 d., antradienį, 17 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7, Vilnius) atidaroma Vilijos Kneižytės ir Rimos Gaižauskaitės kūrybos paroda „Reminiscencijos. Pri(si)minimai“…

Ši paroda skirta Vilniaus 700 metų gimtadieniui. V. Kneižytė pristato tapybos darbus, o R. Gaižauskaitė – piešinius.

Abi autorės savo kūrinius Lietuvos medicinos bibliotekoje eksponuoja jau kelintą kartą.  Rima grafikos studijas Vilniaus dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija) baigė 1979 m., Vilija – 1981 m.  Jos yra Lietuvos dailininkų sąjungos narės. Rengia personalines parodas, dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje ir užsienyje, apdovanotos premijomis, diplomais, prizais.

Vilija Kneižytė:
Daug reiškinių sieja mane su Vilniumi. Visų pirma jo magiškas veikimas. Jaučiu užburiantį grožį apskritai. Daug kas patinka šiame jaunystės mieste, studijų laikas, vėliau – kūrybos dalykai. Ryšys niekada nenutrūko. Išliko stipri nostalgija.
Studijos sekėsi gerai. Diplominis darbas pas prof. A. Kučą (vadovas). Buvau jo mylima ir globojama studentė. Mokslus baigiau su pagyrimu. Diplominį darbą, spalvotus lino raižinius, buvo pasiūlyta panaudoti Antano Vienuolio padavimų ir legendų knygos iliustracijoms.
Į Kauną grįžau aplinkybių verčiama.
Su Rima sieja baigti bendri mokslai ir šiaip nuolat palaikome ryšius. Kolegei jaučiu didelę pagarbą ir simpatiją. Ji turi tokių savybių, kurių man labai trūksta. Bendraujame turiningai, ne tuščiai. Gera paprastai dalintis mintimis. Kūryboje esame labai skirtingos, bet galvoju, kad ji mane supranta. Gal todėl yra įdomu.
Ši paroda jau antras bendras mūsų darbas. Nors turime vieną seniai sumąstytą parodą, kuri dar nerealizuota. Dėl parodos „Medžiai“ nesu dar visiškai praradusi vilties su miela autore…

Rima Gaižauskaitė:
Pradinę mokyklą lankiau Pavilnyje. Mokykla man atrodė labai graži. Turėjau pirmąją mylimą mokytoją vardu Birutė. Apsidžiaugiau išmokusi skaityti ir tuoj nubėgau į netoli namų buvusią Pavilnio biblioteką.
Baigiau Žvėryno 15- ąją vidurinę mokyklą (dab. gimnazija).
Visur mane supo gamta ir Vilniaus grožis. Iš Pavilnio, kad pasiektume Vilnių, turėjome leistis nuo Vilnių supančių kalvų. Vilniaus reljefo grožis ir ekspresija įaugo į kraują. O dabar dar galime laisvai skaityti Lietuvos Valdovo Gedimino laiškus… Kokie džiaugsmingi Lietuvos laisvės metai.
Žodis „reminiscencijos“ skamba pompastiškai, bet mokyklose prie Vilnelės ir Žvėryne prie Nėries (Vilijos), o studijos Vilniaus dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademijoje) senamiestyje, upių Vilnelės ir Vilijos Vilniaus slėnyje – su bažnyčiomis ir Katedra, vaikštant, pėdinant ar važiuojant… jaučiant Vilniaus grindinį po kojomis, dairantis aukštyn pro bokštus į dangų: Vilniaus dvasia – tampa mūsų kvėpavimu. O piešinys – kaip troškimas, svajonė, nors tai – darbas. Neįmanoma pajusti Vilniaus didingumo ir švelnumo.
Abi su Vilija studijavome Vilniaus dailės institute. Kūrybinės veiklos požiūriu esame nepanašios. Artimiau susipažinome parodose/ vernisažuose. Įdėmiau apžiūrinėjau Vilijos spalvotą grafiką, jos raižyseną, spausdinimo techniką, spalvų derinimą, jautrų tonavimą. Kartu jau esame surengusios parodą Lietuvos medicinos bibliotekos galerijoje. Vilija, kaip menininkė –  entuziastinga, uždeganti. Tai labai ryškiai matyti jos drobėse. Savo sumanymais ji pažeria smagių minčių, ir tuoj pat imasi veiklos.
Kuriame ir dirbame atskirai. Vilija – Kaune, aš – Vilniuje. Išsipuošusios abi Lietuvos sostinės mus jungia. Kaip besiliejantys ar disonuojantys spalvų deriniai, tonai, štrichai ir potėpiai.

Parodos kuratorė – Janina Valančiūtė
Parodos dizainerė – Rima Gaižauskaitė

Paroda Lietuvos medicinos bibliotekoje veiks iki spalio 3 d.

Informaciją parengė Janina Valančiūtė