2023-02-15
1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pirmininkaujama Jono Basanavičiaus, vienbalsiai priėmė ir paskelbė Lietuvos nepriklausomybės aktą. Tarp jį pasirašiusių dvidešimt įvairių profesijų Tarybos narių buvo vienas gydytojas – J. Basanavičius.
Pasak Juozo Tumo Vaižganto, lietuvių tauta susilaukė Apvaizdos vyro dr. J. Basanavičiaus, kuris su nedaugeliu kitų vienminčių, lygiai garbingų ir minėtinų tautos vyrų, bet jau išėjusių iš šio pasaulio sąmoningai padėjo tautiškai apsispręsti.
Dr. J. Basanavičius – visuomenės sveikatos kūrėjas, sanitarijos mokslo pradininkas Bulgarijoje, daug nuveikęs medicinos moksle, stovėjęs prie lietuviškos medicinos terminijos lopšio. Savo autobiografijoje jis rašė: “Medicina man labai patiko ir aš noringai ėmiausi darban, bet ir nuo senesnių įpročių man sunku buvo atsiskirti. Ypač lietuvių tautos praeitis, kurios pažinimui jau ne maža laiko buvau pašventęs, ir mediku tapus, man iš galvos išeiti negalėjo. Darbus labaratorijoj ar klinikoje atlikęs aš ir vėliau dar, vis trūsiausi neretai bibliotekose, ką tik įgriebdamas, apie Lietuvą skaitydamas. Tokiu būdu nors mediciną pabaigiau nemenkiau už kitus, bet Aiskulapui ir Lietuvai podraug tarnaudamas, negalėjau tapti tokiu vaistytoju, kokiu būčiau tapęs visą tą darbą ir laiką vienam tik Aiskulapui pavesdamas”.
Lietuvos nepriklausomybė buvo didžiausia J. Basanavičiaus svajonė ir viso gyvenimo darbų rezultatas. Simbolinė ir jo mirties diena – 1927 m. vasario 16 –oji.
Knygos, kurias galite rasti Lietuvos medicinos bibliotekoje
