2024-03-14
,,Vaistininkystės istorija yra tokia pat sena kaip ir žmonijos civilizacija, jau pirmieji žmonės, išvyti iš rojaus, kuriame nebuvo ligų, pradėjo sirgti, ir jei jie nebūtų pažinę vaistų – nebūtų mūsų”, – knygos ,,Žmonės ir vaistai. Farmacijos istorijos paveikslėliai” pratarmėje rašo farmacijos istorikas, vaistininkas, biomedicinos mokslų daktaras Tauras Antanas Mekas.
Į naujausią knygą T. Mekas surinko svarbiausius mūsų farmacijos istorijos paveikslėlius. Nors knyga nedidelės apimties, šimto puslapių, tačiau labai talpi. Joje pristatoma vaistininkystės istorija, farmacijos mokslo kūrimas ir farmacijos pramonės vystymasis. Ilgus amžius vaistininkai profesines žinias įgydavo ne universitetuose, o dirbdami ir mokydamiesi vaistinėse. Aukštojo farmacijos mokslo tradicija prasidėjusi 1785 m., užgeso uždarius Vilniaus medicinos chirurgijos akademiją 1842 metais. Tada farmacininkai aukštąjį mokslą įgydavo Rusijos imperijos universitetuose. Tik 1920 m. atidaryta Farmacijos sekcija prie Aukštųjų kursų Medicinos ir Gamtos skyrių.
Atskiruose knygos skyriuose pasakojama apie farmacijos pasaulio asmenybes žinomą chirurgą ir gydytoją, profesorių Andrių Sniadeckį, jo nuopelnus kuriant farmacijos mokslą Lietuvoje; provizorių Petrą Raudonikį, kuris pirmasis universitete pradėjo skaityti farmacijos kursą lietuviškai, 1936 m. parašė ir apgynė disertaciją farmacijos daktaro laipsniui gauti; spalvingą asmenybę kaunietį vaistininką Česlovą Bankauską; Augustiną Ruščiną, įsteigusį vaistinę Akmenėje; provizorių Donatą Liudviką Butkų, Tibeto medicinos žinovą, išvertusį tibetiečių medicinos vaistinių žaliavų žinyną į lietuvių kalbą; Lietuvos homeopatijos krikštamotę, provizorę Anelę Ivašauskienę.
Knygoje prisimenami nepriklausomybės kovose žuvę lietuviai farmacininkai Antanas Juozapavičius ir Julius Čaplikas. Apžvelgiama farmacija tarpukario Lietuvoje.
Pabaigoje – Kristupo Manvydo Dorohostaiskio (1562-1615) knygos ,,Hippika” recenzija. T. Mekas džiaugiasi galėjęs prisiliesti prie šio puikaus kūrinio ir siūlo jį perskaityti visiems, kurie pasak autoriaus, griebiasi plunksnos ar klaviatūros rašydami mokslo darbus, o perskaičius praregėti, kad sausi tekstai tėra nemeilės savajam darbui įrodymas. Baigdamas recenziją T. Mekas rašo, kad daug ko iš šios knygos galime pasimokyti, tačiau labiausia – meilės mėgstamam darbui ir žinių troškimo šiuo metu, kai begalinio pelno alkio esame nustumti nuo esminio klausimo – ar dirbame dėl pinigų ar iš pašaukimo – ši knyga daug kam turėtų suteikti stiprybės.
,,Žmonės ir vaistai. Farmacijos istorijos paveikslėliai” – trisdešimtoji Lietuvos mokslų akademijos iniciatyva leidžiamos mokslo populiarinimo serijos ,,Mokslas visiems” knyga.
Parengė Janina Valančiūtė
