Paroda „Tarp medicinos ir politikos: Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui – 150“ skiriama Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui ir artėjančiam moderniojo Lietuvos parlamentarizmo šimtmečiui, kurį minėsime 2020 metais.
Minėdami Steigiamojo Seimo susirinkimo dieną – Gegužės 15-ąją, prisimename ir įprasminame Lietuvos parlamentarizmui svarbias asmenybes ir įvykius. Ši paroda skiriama iškiliam Lietuvos Respublikos parlamento nariui, savo laiku buvusiam vienam iš trijų aukščiausių Lietuvos Respublikos pareigūnų – Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui.
Į politinę veiklą įsitraukęs ankstyvoje jaunystėje, Jonas Staugaitis buvo vienas iš moderniojo Lietuvos parlamentarizmo kūrėjų. Dar studijuodamas Varšuvoje įgijo gydytojo profesiją ir įsitraukė į lietuviškų organizacijų veiklą. Didžiųjų sukrėtimų metais – Rusijos ir Japonijos kare ir Pirmajame pasauliniame kare – dirbęs karo mediku, jis nenusišalino nuo viešosios veiklos, neapleido lietuvių tautos žadintojo pareigų. Veiklus Šakių gydytojas, savivaldos kūrėjas netrukus tapo žinomu ne tik vietos, bet ir valstybės politiku. Pirmuosiuose demokratiniuose rinkimuose jis buvo išrinktas į Steigiamąjį Seimą, kuriam teko garbė ir pareiga užbaigti Lietuvos valstybės atkūrimo darbą ir įgyvendinti 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto priesaką – nustatyti „Lietuvos valstybės pamatus“. 1920 m. gegužės 15-ąją Steigiamasis Seimas proklamavo Lietuvos nepriklausomybę ir Lietuvą paskelbė demokratine respublika. Šis Seimas savo darbą baigė priėmęs pirmąją nuolatinę Lietuvos Valstybės Konstituciją.
Demokratiškų pažiūrų Jonas Staugaitis savo darbais liudijo politinio dialogo svarbą, jis visą kadenciją buvo Steigiamojo Seimo prezidiumo narys – pirmasis vicepirmininkas. Į šias pareigas buvo renkamas ir vėlesnių kadencijų Seime. Jis yra ilgiausiai pirmojo vicepirmininko pareigas ėjęs 1920–1927 metų Seimo narys. Jonas Staugaitis dažnai pirmininkaudavo Seimo posėdžiams, jam tekdavo pareiga pavaduojant Seimo Pirmininką atstovauti Seimui įvairiuose renginiuose. Vienas iš jų – Palangos perdavimas Lietuvos Respublikai 1921 metais. Santykių su kaimyninėmis valstybėmis nustatymas ir teritoriniai ginčai buvo tapę pirmųjų Lietuvos valstybės nepriklausomybės metų kasdieniais klausimais. 1920 metais Jonas Staugaitis (mokėjęs lenkų kalbą) tapo Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo delegacijos, vedusios Varšuvoje vykusias derybas su Lenkija, vadovu. Delegacijos užduotis buvo rasti sprendimą į aklavietę patekusiuose Lietuvos ir Lenkijos ginčuose, kurie, deja, drumstė šių valstybių santykius visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį. Būdamas Seimo nariu, Jonas Staugaitis dirbo Užsienio reikalų, Sveikatos, Finansų ir biudžeto, Statuto ir Redakcijos komisijose.
Du kartus Jonas Staugaitis buvo išrinktas Seimo Pirmininku, šias pareigas ėjo Antrajame (1926 m. vasario 9 d. – 1926 m. kovo 5 d.) ir Trečiajame (1926 m. birželio 2 d. – 1926 m. gruodžio 19 d.) Seime. Eidamas Seimo Pirmininko pareigas, jis išsiskyrė gebėjimu vesti politines diskusijas, nuraminti impulsyvius parlamento narius. Buvo principingas, atvirai reiškė ir gynė savo įsitikinimus. Deja, jis tapo 1926 m. gruodžio 17 d. karinio perversmo liudininku. Perversmo metu Jonas Staugaitis buvo priverstas atsistatydinti iš Seimo Pirmininko pareigų, o vėliau stebėti politinę krizę, kuri lėmė Seimo kaip institucijos pašalinimą iš politinio Lietuvos valstybės gyvenimo. Paleidus Seimą, Jonas Staugaitis daugiau nėjo valstybinių pareigų, tačiau nenusišalino nuo partinių reikalų Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungoje. Vėlesniais metais jis atsidėjo mediko visuomenininko darbui.
Dar būdamas Seimo nariu Jonas Saugaitis dirbo Kauno miesto ligoninės vyriausiuoju gydytoju ir jos direktoriumi. Jis ėmė telkti medikų bendruomenę, tapo pirmųjų Lietuvos gydytojų suvažiavimų organizatoriumi, buvo ilgametis Kauno medicinos draugijos ir Lietuvos gydytojų sąjungos pirmininkas. Vienas svarbiausių jo darbų buvo specializuoto medikų auditorijai skirto žurnalo „Medicina“ leidyba. Aštuoniolika metų Jonas Staugaitis buvo šio žurnalo vyriausiasis redaktorius, beje, skatino medicinos lietuviškos terminijos kūrimą. Įvertindamas Jono Staugaičio nuopelnus Lietuvos medicinai, 1929 metais Lietuvos universitetas jam suteikė garbės daktaro laipsnį. Jonas Staugaitis buvo neabejingas akademiniam jaunimui – finansiškai rėmė studentus medikus, noriai dalijosi prisiminimais apie studijas Varšuvoje ir bičiulystę su garsiuoju mediku, lietuvių tautinės minties skleidėju Vincu Kudirka.
Nepaisant visų jo nuopelnų kuriant Lietuvos parlamentinę sistemą, Jonas Staugaitis Lietuvos politikos istorijoje yra dar nepakankamai žinoma ir pristatyta asmenybė. Tai iš dalies lemia išblaškyta šaltinių bazė ir išlikę negausūs istoriniai duomenys, be to Jonas Staugaitis buvo itin kuklus ir santūrus. Gerai Joną Staugaitį pažinojęs medikas Vincas Kanauka yra nurodęs, kad politiko kelią Jonas Staugaitis pasirinko kaip prievolę ir pareigą, svetimą jo charakteriui, bet šią prievolę vykdė su jam būdingu darbštumu ir sąžiningumu. Seimo Pirmininko pareigas jis ėjo tik septynis su puse mėnesio, tačiau jo politinę lyderystę ir autoritetą pripažino ir jo politiniai oponentai.
Parodoje „Tarp medicinos ir politikos: Seimo Pirmininkui Jonui Staugaičiui – 150“ apžvelgiamas įvairiapusis ir turtingas Jono Staugaičio – mediko, visuomenės veikėjo, politiko, leidėjo, įvairių draugijų nario, labdario – gyvenimas. Parodoje eksponuojamos fotografijos ir dokumentai yra saugomi Biržų krašto muziejuje „Sėla“, Kauno Kazio Griniaus progimnazijoje, Kauno miesto muziejuje, Kauno regioniniame valstybės archyve, Kauno technologijos universiteto bibliotekoje, Lietuvos centriniame valstybės archyve, Lietuvos ypatingajame archyve, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejuje, Lietuvos švietimo istorijos muziejuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekoje, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Lenkijos Respublikos nacionalinėje bibliotekoje, Lietuvos Respublikos Seimo skaitykloje, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus padalinyje Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejuje, Šiaulių „Aušros“ muziejuje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje. Taip pat parodoje eksponuojama fotografuotinė ir dokumentinė medžiaga iš asmeninių prof. habil. dr. Gedimino Staugaičio, Laimos Mockapetrienės, Mažylių šeimos archyvų.
Širdingai dėkojame muziejų, archyvų, bibliotekų vadovams ir darbuotojams už pagalbą rengiant parodą. Parodos rengėjai dėkingi parodos partneriams už suteiktą galimybę naudotis jų saugoma dokumentine ir fotografuotine medžiaga, taip pat Varšuvos universiteto profesoriui Andrzejui Zakrzewskiui už pagalbą surenkant ikonografinę medžiagą iš Lenkijos nacionalinės bibliotekos. Esame ypač dėkingi Jono Staugaičio giminėms – prof. habil. dr. Gediminui Staugaičiui, Laimai Mockapetrienei ir prof. Liudui Mažyliui, maloniai paskolinusiems fotografijas ir dokumentų kopijas iš asmeninių archyvų.
Parodos rengėja – Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.
Parodos koncepcijos ir tekstų autoriai – dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, Žydrūnas Mačiukas, nuotraukų redaktoriai – Rimvydas Petkevičius, Andrius Petrulevičius, dizainerė – Neringa Motiejūnaitė-Lilienė, tekstų redaktorė – Jurgita Kelpšienė.
Parodos partneriai:
Biržų krašto muziejus „Sėla“
Kauno Kazio Griniaus progimnazija
Kauno miesto muziejus
Kauno regioninis valstybės archyvas
Kauno technologijos universiteto biblioteka
Lietuvos centrinis valstybės archyvas
Lietuvos ypatingasis archyvas
Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus
Lietuvos švietimo istorijos muziejus
Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka
Lietuvos nacionalinis muziejus
Lenkijos Respublikos nacionalinė biblioteka
Maironio lietuvių literatūros muziejus
Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus
Šiaulių „Aušros“ muziejus
Vytauto Didžiojo karo muziejus
