2023-09-15
Rugsėjo 15-ąją minima Pasaulinė limfomos diena.
Limfoma – viena dažniausių kraujo vėžio rūšių. Tai kraujo sistemos vėžys, kuris pirmiausia pažeidžia limfmazgius, bet gali išplisti ir į kaulų čiulpus, blužnį, kepenis, plaučius bei kitus organus. Sergant limfoma, limfocitai pradeda sparčiai daugintis. Pakitę limfocitai dažniausiai kaupiasi limfmazgiuose, kurie padidėja.
Dvi pagrindinės limfomų grupės – Hodžkino liga ir ne Hodžkino limfomos. Yra daugiau kaip 30 skirtingų ne Hodžkino limfomos tipų.
Limfomų simptomai: padidėję limfmazgiai kaklo, pažastų, kirkšnių, skrandžio srityje; nepaaiškinamas karščiavimas; bendras silpnumas; naktinis prakaitavimas; nepaaiškinamas svorio kritimas; skausmas krūtinės ar pilvo srityje; nepaaiškinamas nuolatinis kosulys; nuolatinis kūno niežėjimas. Šiuos simptomus gali sukelti ir kitos ligos, tačiau jeigu juntamas bent viens iš šių simptomų, būtina pasikonsultuoti su gydytoju.
Limfomos priežastys nėra visiškai aiškios. Liga nėra paveldima ar užkrečiama. Serga vaikai ir suaugę. Ne Hodžino limfomos rizikai įtakos turi aplinkos veiksniai – jonizuojanti spinduliuotė (ligoniai, kuriems skiriama spindulinė terapija ar chemoterapija, turi didesnę tikimybę susirgti antriniu vėžiu – leukoze ar limfoma); chemikalai (herbicidų, insekticidų bei kai kurių chemopreparatų vartojimas padidina limfomos atsiradimo tikimybę) ir kt.
Limfomų gydymas priklauso nuo ligos stadijos, simptomų sunkumo ir pacientų bendros būklės. Daugiau kaip 90 proc. sergančiųjų pasveiksta.
Parengta pagal visuomenės sveikatos specialistų ir VU Vaikų ligoninės informaciją.
Lietuvos medicinos biblioteka parengė visuomenei naudingų literatūros šaltinių sąrašą šia tema. Šaltinius galite rasti ir užsisakyti bibliotekoje.