2023-04-04
Kilnojamąją parodą parengė Lietuvos medicinos ir farmacijos muziejus. 2023 m. Įžanginį žodį parašė dr. Vytenis Povilas Andriukaitis.
Paroda Lietuvos medicinos bibliotekoje (Abonemente) veiks iki 2023 m. balandžio 28 d.
Epochos, asmenybės ir parodos dažnai susikryžiuoja įvairiausiose erdvėse.
Būna, kad rami epochos tėkmė leidžia skleistis asmenybėms. Būna, kad epochų kaita sulaužo asmenybes. Būna, kad asmenybės įveikia savo epochos uždedamus suvaržymus ir brėžia universalius horizontus, priimtinus ir naujų epochų aušrai. Deja, būna ir taip, kad nauja epocha ima ir nurašo tas asmenybes į istorijos vakarykštę dieną. Taip šiuo metu atsitinka ir Lietuvoje. Daug garsių vardų nesuranda vietos dabarties istorinėje atmintyje, daug ką persekioja naujųjų vėjų kuriama istorinės laikų kaitos pervertinimo ideologija, visą neseną praeitį vertinanti kaip vien prarastąją epochą, net ir tuomet gyvenusią kartą vadinanti tik „kolaborantais“. Argi jie galėjo dirbti Lietuvai? Atsakymas irgi labai aiškus – taigi negalėjo.
Asmenybės tuo ir stiprios, kad į jas sudūžta naujosios ideologijos, jų darbų negali užtemdyti naujai kuriami supaprastinto istorinio suvokimo stereotipai. Asmenybės, išgyvenančios ne tik epochų kaitą, bet ir jų griūtį, kuriančios ir plečiančios naujus horizontus, ir šiandien lieka švyturiais. Tai epochų lūžiuose ir vertybių perkainojimo žaizdre išliekančios asmenybės. Ne veltui biblinė išmintis teigia, kad auksas išgaunamas kaitrioje aukštakrosnių ugnyje. Asmenybės patikrinamos, kai atlaiko gyvenimo žaizdro ugnį.
Apie tokią gyvenimo žaizdro patikrintą asmenybę – akademiką, kardiochirurgą, pedagogą, profesorių, „šefą“, ministrą, diplomatą, politiką ir publicistą – Jurgį Brėdikį byloja Kaune Farmacijos muziejuje profesoriaus atminimui surengta paroda. Joje per nuotraukas ir tekstus, laiškus ir įvykius atsiskleidžia ir smetonmetis, ir nacių bei stalinistų okupacija, ir sovietmetis, ir vėl atgimusi nepriklausoma, demokratinė Lietuva. Turtinga iššūkių ir išbandymų Lietuvos istorijos atkarpa. Atsiskleidžia draugai ir varžovai, konkurentai žinios ir pavyduoliai, dėkingi pacientai ir… apkalbų platintojai. Juk yra dar tokių „vaikščiojančių“ istorijų, ir šiandien klajojančių Kauno gatvėmis.
Šios parodos stiprybė slypi profesoriaus Jurgio Brėdikio veide, akyse, paskaitose, studentų širdyse, pacientų akyse, gausiose mokslinėse monografijose ir… knygose. Jose profesorius giliai ir plačiai apžvelgia savo profesinį, pedagoginį, mokslinį kelią, gilinasi į sudėtingiausias etines, estetines, filosofines ir pasaulėžiūrines medicinos problemas.
O kur dar jo sportinis, muzikinis, išradėjo ir racionalizatoriaus talentas! Nėra nė vieno kito Lietuvos šio sudėtingo istorinio tarpsnio gydytojo, taip giliai ir plačiai aprėpusio mokslo, medicinos ir tikėjimo sąsajas bei perspektyvas. Taip, tai į didžiųjų pasaulio chirurgijos ir medicinos garsenybių gretas įsiterpusi asmenybė. Jo chirurginės veiklos baruose – ir pirmosios širdies elektrostimuliacijos operacijos ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, ir pastangos pritaikyti lazerius kardiochirurgijoje, sukurti sudėtingus širdies ritmo sutrikimų diagnozavimo ir monitoravimo aparatus, taikyti krioterapiją ir kardiochirurgijoje. Jo kurtoje eksperimentinėje širdies elektrofiziologijos bei stimuliacijos laboratorijoje gims apmąstymai apie energinę mediciną, biolaukus ir auras, kvantinių dėsnių ryšį su žmogaus širdies subtiliaisiais laukais, hipotezės apie metafizinius sielos, širdies ir Neregimojo Universumo ryšius. Visa tai atsiskleis jo pasiūlytoje kardiologijos koncepcijoje. Akademiko pastangomis dar gūdžiais Šaltojo karo metais Kaunas išsiverš iš vadinamojo uždarojo miesto, kur gausu karinėmis „pašto dėžutėmis“ paženklintų įstaigų, Kauno medicinos institutas, Kauno klinikos savo elektrokardiostimuliacijos darbais taps žinomi Europoje ir pasaulyje. Jau tada ims garsėti ir Jurgio Brėdikio Lietuvos kardiochirurgijos mokykla. Taip, daug tarybmečio Lietuvos vardų garsino Lietuvą ir Tarybų Sąjungos, ir pasauliniuose forumuose. Tai buvo mūsų visų Lietuvos savivertės ir pasididžiavimo šaltinis, leidęs neigti sovietines dogmas, plėsti horizontus ir semtis stiprybės iš Lietuvos mokslo bei kultūros laimėjimų. Lietuvai ir šiandien brangus šis Jurgio Brėdikio ir kitų tos epochos talentų garsintas to tarybmečio laikotarpio mokslo bei kultūros palikimas. Akademikas Jurgis Brėdikis neabejotinai įrašė savo vardą į tos Lietuvos istorinio laikmečio metraštį. Jo sukauptas potencialas pasitarnavo ir Lietuvai žengiant antrojo Atgimimo keliu, jam įsitraukiant į politinius Lietuvos procesus bei ginant Lietuvos interesus TSRS liaudies deputatų suvažiavime. Tad griūvant epochoms akademikas įsiliejo ir į naujos Lietuvos statybos darbus.
Ne plyname lauke plėtojosi Lietuvos kardiochirurgija mums žengiant pirmuosius Lietuvos vėl atkurtos nepriklausomybės žingsnius. Tik atsirėmus į Jurgio Brėdikio ir kitų asmenybių darbus buvo galima toliau plėtoti kardiochirurgiją ir kitas medicinos šakas. Ne plyname lauke plėtojosi ir Lietuvos sveikatos apsaugos sistema. Nelengvame perėjimo prie rinkos ekonomikos procese profesoriui teko imtis ir sudėtingo sveikatos apsaugos ministro darbo, vėliau tapti Lietuvos ambasadoriumi Čekijoje, ten, toje pačioje Prahoje, kur, jo tėvui Juozui Brėdikiui dirbant diplomatinėje atstovybėje, būsimasis akademikas Jurgis Brėdikis 1929 m. išvydo šį pasaulį. Epochų lūžiai atsispindėjo ir profesoriaus diplomatinėje veikloje. Jis savo diplomato kredencialus įteikė Čekijos prezidentui Václavui Havelui, tam pačiam, su kurio vardu siejama Čekoslovakijos Aksominė revoliucija. Susitiko dvi skirtingo plano asmenybės, bet abi išgyvenusios tos epochos revoliucijas savose šalyse. Jų gyvenime susipynė daug skaudžių įvykių. Václavo Havelo – jo ilga disidentinė kova, Jurgio Brėdikio asmeninėje patirtyje – jo tėvo Juozo Brėdikio kančios nacių Štuthofo koncentracijos stovykloje. Štai tokie epochų ženklai šių asmenybių gyvenimuose.
Apie tai kalba pati paroda. Dera pacituoti akademiko Jurgio Brėdikio mintį iš jo įgarsintos atsisveikinimo juostelės, kai jam buvo likusios suskaičiuotos valandos: „Žmogus nėra tik kūnas. Jame yra įsikūnijusi siela, dėl kurios subtiliųjų laukų galimi ryšiai – metafiziniai ryšiai – su kitu pasauliu (…). Kvantiniai dėsniai teigia: kiekviena dalelytė, kada nors prisilietusi prie kitos dalelės, turi galimybę šį kontaktą bet kada atnaujinti.“
Vytenis Povilas Andriukaitis
