Kviečiame gerbiamus medikus ir studijuojančius medicinos mokslus į Lietuvos medicinos bibliotekoje rengiamus medicinos informacijos paieškos kursus.
Mokymų tikslas – suteikti žinių ir formuoti gebėjimus:
Kursai yra suderinti su Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija ir registruoti, kaip kvalifikacijos kėlimo kursai, medicinos elektroninėje tobulinimo administravimo sistemoje METAS.
KreipkitėsTelefonas (8 5) 262 6692El. paštas mokymai@lmb.lt
Detali kursų programa 2024 m.
Registracija į kursus 2024 lapkričio mėnesiui.
Įsakymas dėl sveikatos specialistų tobulinimo programų derinimo
Sąvokų apibrėžimai:
Įrodymais pagrįsta medicina:
Tai yra sąžiningas, tikslus ir protingas turimų patikimiausių duomenų naudojimas, priimant sprendimus dėl individualių pacientų sveikatos priežiūros.
Įrodymais pagrįsta visuomenės sveikata:
Tai yra sisteminis šiuolaikinių klinikinių bei visuomenės mokslinių pasiekimų suradimas, įvertinimas bei, kaip pagrindas, panaudojimas priimant sprendimus visuomenės sveikatos srityje…
Įrodymais pagrįsta slauga:
Tai yra slaugos praktika, kai slaugytojai priima klinikinius sprendimus remiantis geriausiais prieinamais dabartiniais mokslinių tyrimų įrodymais, slaugytojų klinikine patirtimi bei atsižvelgiama į paciento pageidavimus ir poreikius.
„Įrodymais pagrįsta praktika“(ĮPP)- (labiau išplėsta, holistinė) sąvoka:
(ĮPP) siekia, kad sprendimai dėl sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos būtų grindžiami geriausiais turimais veiksmingais, tinkamiausiais įrodymais. Šie sprendimai turėtų būti priimami kartu su pacientais, kurie yra tinkamai informuoti specialistų (remiantis geriausiais prieinamais šaltiniais), todėl jų sprendimai yra pagrįsti žinojimu.
Sisteminė apžvalga (Systematic review): t.y. apžvalga, kurioje sistemiškai apibrėžiami ir naudojami tinkami metodai, surasti, įvertinti ir apibendrinti studijas, skirtas specialiam klausimui atsakyti. (Gali būti, bet neprivalomas meta-analizės įtraukimas.)
Klinikinis atsitiktinės imties kontroliuojamas tyrimas (KAIT) (Randomised controlled trial): t.y. tyrimas, kuriame dalyviai (tam tikrus kriterijus atitinkantys), taikant „atsitiktinės imties“ metodą, suskirstomi į dvi ar daugiau grupių. Bent viena (eksperimentinė) grupė gauna tiriamąją intervenciją, kita (palyginimo arba kontrolinė) grupė gauna alternatyvią intervenciją arba placebo. Šio tyrimo dizainas leidžia įvertinti santykinį intervencijų poveikio efektyvumą.
Kontroliuojamas klinikinis tyrimas (KKT) (Controlled Clinical Tria)l: t.y. tyrimas, kuriame dalyviai (tam tikrus kriterijus atitinkantys), naudojant įvairius atrankos metodus (išskyrus „atsitiktinio imties“) yra suskirstomi į dvi ar daugiau, skirtingas intervencijas gaunančių grupių. „Ne-atsitiktinės imties“ kontroliuojamų tyrimų (non-RCT) rezultatai yra mažiau patikimi nei „atsitiktinės imties tyrimų“. Jų patikimumą mažina galima paklaida, kuri gali atsirasti esant šališkumui.
Kohortos studijos (Cohort study): t.y. epidemiologiniai, stebėjimo tyrimas, kurio metu identifikuojama dvi ar daugiau populiacijos grupių. Šios grupės gali (arba ne) būti veikiamos spėjamų, rizikos sveikatai veiksnių, kurie galimai įtakoja ligos/sveikatos sutrikimo atsiradimą. Stebėjimas trunka ilgą laiką.
Atvejis-kontrolė tyrimas (Case-Control study): t.y. toks tyrimo dizainas, kai analizuojami duomenys grupės pacientų, kuriems ligą sukėlė galimas rizikos sveikatai veiksnys ir grupės žmonių, kurie nepatyrė tokių neigiamų sveikatai pasekmių. Analizuojama, kiek kiekvieną grupių veikė galimas rizikos sveikatai veiksnys. Šis studijos dizainas yra labiausiai naudingas ypač retoms ligoms tirti.
Individualių atvejų serija (Case Series): analizė individualių atvejų, kurie buvo panašūs.
Momentinis, skerspjūvio tyrimas (Cross-sectional study): Šis stebėjimo (t.y. ne eksperimentinis) tyrimas vertina sveikatos sutrikimo pasekmių/ligų ir jas lemiančių veiksnių paplitimą gyventojų tarpe (apibrėžtoje populiacijoje) tam tikru vienu laiko momentu.
Kritinis vertinimas
Šiandien, kai toks didžiulis informacijos srautas, susipažįstant su publikuota populiaria ar moksline informacija sveikatos klausimais, būtina kritiškai mąstyti, iškeliant bent jau pradinio informacijos vertinimo klausimus:
Kasdien priimama daugybė sprendimų dėl asmens ir visuomenės sveikatos. Patikimi (kai atliktas išsamus įvertinimas) mokslo įrodymai yra vieni iš svarbiausių veiksnių įtakojančių teisingą sprendimų priėmimą sveikatos priežiūroje.
Mokslo įrodymų vertinimo svarba išryškėjo realizuojant įrodymais pagrįstos praktikos idėją, kuriant sisteminį 6 žingsnių jos įgyvendinimo modelį, į kurį buvo įtrauktas ir svarbus etapas – kritinis surastos informacijos įvertinimas, skirtas kruopščiai išnagrinėti mokslinių tyrimų ataskaitas tam tikru specifiniu klausimu. Siekiama įvertinti jų pagrįstumą, suprasti rezultatus bei įvertinti tinkamumą sprendimų priėmimui sveikatos priežiūroje arba atrenkant kokybiškas studijas sisteminėms apžvalgoms, metaanalizei.
Prieš priimant sprendimus, mokslo įrodymų ieškome sisteminėse apžvalgose (jeigu jos ieškomu klausimu jau yra parengtos) arba atliktuose moksliniuose tyrimuose. Parengtų sisteminių apžvalgų ir mokslinių tyrimų kokybė ne visada yra pakankamai gera bei tinkama sprendimų priėmimui arba atrankai metaanalizei atlikti. Specialūs įrankiai (informaciniuose lapuose skelbiami klausimynai) padeda įvertinti sisteminių apžvalgų ir mokslinių tyrimų kokybę bei tinkamumą tolimesniam taikymui. Skirtinga metodika atliktų tyrimų kokybei nustatyti yra naudojami specialūs, skirtingi kritinio vertinimo klausimynai.
Sisteminių apžvalgų ir mokslinių tyrimų kritinio vertinimo įrankiai:
LITERATŪROS SĄRAŠAS:
Aslam S., Georgiev H., Mehta K. … [et al.]. Matching research design to clinical research questions // Indian J Sex Transm Dis. – Vol. 33, no. 1 (2012), p. 49–53.
Aveyard H., Sharp P. A beginner’s guide to evidence-based practice in health and social care. – Glasgow: McGraw Open Press University, 2007.
Checkoway H., Pearce N., Kriebel D. Selecting appropriate study designs to address specific research questions in occupational epidemiology // Occup Environ Med. – Vol. 64, no. 9 (2007), p. 633–638.
Dawes M., Summerskill W., Glasziou P. … [et al.]. Sicily statement on evidence-based practice // BMC Med Educ. – Vol. 5, no. 1 (2005), p. 1.
Evidence-based medicine. A new approach to teaching the practice of medicine // JAMA. – Vol. 268, no. 17 (1992), p. 2420–2425.
Evidence Based Medicine Toolkit (University of Alberta). – Internete: www.ebm.med.ualberta.ca
Evidence-Based Practice Research: Levels of Evidence Pyramid. – Internete: http://academicguides.waldenu.edu/healthevidence/evidencepyramid
Greenhalgh T. How to read a paper : the basics of evidence-based medicine. – Chichester: BMJ publishing group, 2001.
Grimes D.A., Schulz K.F. An overview of clinical research: The lay of the land // Lancet. – Vol. 359, no. 9300 (2002), p. 57-61.
Ham-Baloyi W., Jordan P. Systematic review as a research method in post-graduate nursing education// Health SA Gesondheid. – Vol. 21 (2016), p. 120-128.
Heneghan C., Mahtani K.R., Goldacre B. … [et al.] Evidence based medicine manifesto for better healthcare // BMJ. – Vol. 357 (2017), p. j2973.
Hoffman T. Evidence-Based Practice Across the Health Professions. – Sydney; New York: Churchill Livingstone/Elsevier, 2009.
Howick J. The Philosophy of Evidence‐Based Medicine. – Oxford: Wiley‐Blackwell, 2011.
Milos J., Stachenko S. Evidence-based public health, community medicine, preventive care // Med Sci Monit. – Vol. 9, no. 2 (2003), p. SR2.
Mosby’s Medical Dictionary. – 8th edition. – 2009. – [žiūrėta 2016-07-18]. – Internete: http://medical-dictionary.thefreedictionary.com/evidence-based+nursing
Richardson W.S., Wilson M.C., Nishikawa J. … [et al.]. The well-built clinical question: a key to evidence-based decisions // ACP J Club. – Vol. 123, no. 3 (), p. A12-13.
Sackett David L. Evidence-based medicine : how to practice and teach EBM. – 3rd ed.. – Edinburgh; New York: Churchill Livingstone, 2005.
Sackett D.L., Haynes B.R., Guyatt G.H. … [et al.]. Clinical Epidemiology. A Basic Science for Clinical Medicine. – 2nd ed.. – Boston, MA: Little, Brown and Company, 1991.
Sackett D.L., Rosenberg W.M., Gray J.A. … [et al.]. Evidence based medicine: what it is and what it isn’t // BMJ. – Vol. 312, no. 7023 (1996), p. 71-72.
SIGN 50: A guideline developer’s handbook / Scottish Intercollegiate Guidelines Network. – Edinburgh, 2008. – Internete: http://www.sign.ac.uk/assets/sign50_2011.pdf
Study Designs // The Centre for Evidence-Based Medicine (CEBM). – Internete: https://www.cebm.net/2014/04/study-designs/
Users’ guides to the medical literature: a manual for evidence-based clinical practice / edited by Gordon Guyatt, Drummond Rennie. – 2nd ed.. – Chicago, IL: AMA Press, 2008.
Users’ guides to the medical literature : essentials of evidence-based clinical practice/ edited by Gordon Guyatt, Drummond Rennie. – 2nd ed.. – Chicago, IL: AMA Press, 2008.
Rekomenduojame mokomąją projekto „eMoDB.LT3: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai – trečiasis etapas“ medžiagą „Efektyvus elektroninių mokslo informacijos išteklių naudojimas:
