Mokomoji projekto „eMoDB.LT3: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai – trečiasis etapas“ medžiaga „Efektyvus elektroninių mokslo informacijos išteklių naudojimas“:
Mokslometrija ar bibliometrija? Mokslo pasaulyje abu terminai vartojami lygiagrečiai. Juos apibrėžti galima taip: matematinių ir statistinių metodų pritaikymas informacijos ir komunikacijos procesams tirti, atlikti kiekybinei ir vertinamajai mokslinės veiklos analizei. Vieno ar kito termino taikymas daugiau priklauso nuo konteksto ar tyrimo tikslo.
Bibliometrija – matematinių ir statistinių metodų taikymas knygoms ir kitoms masinės komunikacijos priemonėms.
Mokslometrija – kiekybinių metodų taikymas mokslo kaip informacijos sistemos analizei.
Kodėl tai svarbu?
Šaltiniai:
Mokslininkams reiktų atkreipti dėmesį į Lietuvos mokslo tarybos skelbiamus žurnalų sąrašus, kurių straipsniai neįskaitomi į darbo rezultatus dėl savicitavimų skaičiumi dirbtinai padidintus citavimo rodiklius. Sąrašus galite rasti teisinių dokumentų bazėje.
Kiti mokslo (meno) darbų vertinimą reglamentuojantys teisės aktai ir susiję dokumentai
Indeksas pasiūlytas fiziko J. E. Hirsch 2005 m. Tai lengvai apskaičiuojamas rodiklis, atspindintis visų mokslininko publikacijų svarbą, reikšmę ir indėlį.
Pvz., H indeksas 5 reiškia, kad mokslininkas yra paskelbęs 5 publikacijas, kurių kiekviena yra cituota ne mažiau kaip 5 kartus.
Žurnalų citavimo rodiklis, parodantis žurnalo įtaką. Dar vadinamas populiarumo rodikliu.
Žurnalo reikšmingumo indeksas. Kitaip tariant prestižo indeksas. Įvertinamas ne tik citavimas, bet ir cituojančio šaltinio reikšmingumas.
Normalizuotas rodiklis, kuris įvertina mokslo krypties įtaką, todėl leidžia lyginti skirtingų mokslo krypčių šaltinius.
*Scopus duomenų bazės rodikliai, lyginantys skirtingas mokslo šakas.
Rodiklis, matuojantis analizuojamojo šaltinio mokslinį prestižą (įvertina ne tik citavimų skaičių, bet ir kokie žurnalai cituoja). Taip pat įvertina citavimų skaičių tarp skirtingų mokslo sričių.
Web of Science – viena iš svarbiausių bibliografinių duomenų bazių Lietuvoje. Duomenų bazėje indeksuojamų fizinių, biomedicinos, žemės ūkio, technologijų ir socialinių mokslų krypčių žurnalų citavimo duomenys, leidžiantys nustatyti jų mokslinę vertę.
Web of Science žurnalų sąrašas.
Citavimo ataskaitos rodikliai:
Scopus duomenų bazė apima socialinių mokslų, chemijos, fizikos, technologijų, medicinos, meno ir kt. sritis.
Turi savo sukurtus rodiklius, žr. Vertinimo rodikliai.
SCImago galima palyginti žurnalus pagal SJR (Scopus rodiklis, šaltinio prestižui nustatyti).
Google Scholar – Google paieškos sistemos įrankis, kuriame pateikiami įvairių mokslo krypčių žurnalų reitingai, grįsti internete rastais mokslinės informacijos citavimo duomenimis.
Publish or Perish programa vartotojams pateikia mokslinės informacijos bibliometrinius duomenis bei mokslometrinius rodiklius. Duomenys imami iš Google Scholar ir Microsoft Academic Search duomenų bazių.
Lituanistika – socialinių ir humanitarinių mokslų tyrimų duomenų bazė kuriama nuo 2006 m. Joje skelbiami mokslo kūriniai, kurių tyrimo objektas – Lietuvos valstybės, visuomenės, kultūros, lietuvių tautos, kalbos raida ir dabartis. Bazė apima per 35 tūkstančius kokybės kriterijus atitinkančių mokslo straipsnių, pranešimų, monografijų, šaltinių publikacijų. Joje rasite per 396 tūkstančius cituojamų knygų ir straipsnių, per 21 tūkstantį publikacijų tekstų su santraukomis lietuvių ir anglų kalbomis. Šioje duomenų bazėje yra kaupiami citavimo duomenys ir yra galimybė analizuoti citavimus. Galite atlikti į duomenų bazę Lituanistika įtrauktų straipsnių citavimų analizę, analogišką WoS duomenų bazėje pateikiamai analizei.
Pirmiausia reikia:
Atkreipti dėmesį:
Straipsnyje pateikiami patarimai mokslinių straipsnių rašymui ir publikavimui, kuriuos seminare pristatė Duncan Nicholas, 11 metų dirbęs leidybos grupės „Taylor & Francis“ mokslinių žurnalų redaktoriumi ir parengęs mokslinių straipsnių rengimo rekomendacijas Europos mokslo redaktorių asociacijos nariams. Seminaras vyko anglų kalba. Lektorius akcentavo, kad šiuo metu visi pagrindiniai moksliniai žurnalai yra leidžiami anglų kalba, publikuojami straipsniai pasiekia didesnę auditoriją, paskelbtą informaciją gali pasiekti ir kiti mokslininkai. Nepaisant to, kad seminaro metu buvo akcentuota anglų kalba, pateiktos rekomendacijos naudingos ir kitomis kalbomis rašantiems autoriams.
Prieš pradedant rašyti straipsnį, reikia atlikti itin svarbų darbą, turintį didelį poveikį rašymo eigai – išanalizuoti literatūrą. Norint gerai parengti mokslinį darbą, rekomenduojama daug skaityti ir įsigilinti į jau parašytus straipsnius nagrinėjama tema. Literatūros apžvalga padės suprasti, kaip pasirinktą temą ištyrė kiti autoriai, kokius metodus naudojo. Tokiu būdu atrandamos spragos kitų autorių jau publikuotuose straipsniuose ir jų pateiktose išvadose. Atlikus analizę, žiūrima, ar įmanoma padaryti kažką kitaip. Be to, studijuojant kitus pasirinktos srities straipsnius, galima pastebėti, kokiuose žurnaluose jie buvo publikuoti, ir tokiu būdu atsirinkti leidinį savo publikacijai.
Atlikus išsamią literatūros analizę, galima pradėti rašyti straipsnį. Tam reikalinga aiški struktūra:
Kai straipsnis jau yra parašytas ir parengtas, prieš pateikiant jį žurnalo redaktoriui, reikia dar kartą perskaityti ir pabrėžti svarbiausias specifines dalis. Reikėtų įsitikinti, ar pateikti įrodymai yra logiški. Atkreipti dėmesį į gramatines klaidas, kurios gali nulemti redaktoriaus sprendimą. Jeigu straipsnis yra rašomas kita kalba – reikėtų paprašyti žmogaus, kuriam ši kalba yra gimtoji, perskaityti ir ištaisyti straipsnį. Ne mažiau svarbus yra žodžių skaičius, nes kiekvienas žurnalas turi savus reikalavimus, todėl yra svarbu atsižvelgti į pasirinkto žurnalo kriterijus. Tikslingai parinkti raktiniai žodžiai yra straipsnio vizitinė kortelė, galinti patraukti redaktoriaus dėmesį ir po sėkmingo darbo teikimo proceso supaprastinti straipsnio paiešką duomenų bazėse.
Tinkamo žurnalo pasirinkimas priklauso nuo kelių kriterijų. Pirma, reikia atrasti, kuriuose žurnaluose yra publikuojami pasirinktos srities straipsniai. Netikslus bandymas kreiptis į ne tos srities žurnalo redaktorių, gali smarkiai pakenkti autoriaus reputacijai mokslininkų bendruomenėje. Jeigu autorius nesugeba parinkti savo darbo publikavimui tinkamo leidinio, į šį žmogų nebus žiūrima rimtai. Antra, žurnalas turi būti recenzuojamas ir prieinamas per pasaulinio lygio duomenų bazes, nes kiekvieno autoriaus tikslas – pasiekti kuo didesnę auditoriją. Suprantama, kad kuo didesnę įtaką pasirinktas žurnalas turi savo srityje, tuo labiau yra vertinami jame publikuojami straipsniai ir jų autoriai. Taigi, nusprendęs į kurį žurnalą autorius nori kreiptis, jis pirmiausia turi gerai išstudijuoti to žurnalo tinklalapį. Paprastai ten yra pateikiami visi pagrindiniai reikalavimai besikreipiantiems autoriams ir jų darbams. Įsitikinus, jog straipsnis atitinka visus kriterijus, galima rašyti redaktoriui laišką. Dažnai tinklalapiuose būna pateikiama susisiekimo forma, kurią autoriui belieka tik užpildyti ir prisegti reikalingus dokumentus, tačiau jeigu to nėra, rekomenduojama laišką rašyti taip: trumpai pristatyti save ir savo straipsnį, paaiškinti, apie ką jis, ir pateikti argumentus, kodėl redaktorius turėtų jį priimti. Tuomet prisegti straipsnio santrauką, reikšminius žodžius, panaudotos literatūros sąrašą. Taip pat autorius turi galimybę ir gali pateikti pageidaujamų straipsnio recenzentų sąrašą. Jei reikia, laiško pabaigoje galima paklausti, kada tikėtis atsakymo. Redaktoriai gauna daug autorių laiškų, tad svarbiausia – glaustumas ir mandagumas, kuriantis pirmąjį įspūdį, turintį įtakos lemiamam sprendimui siųsti darbą recenzentams ar ne. Pilnas straipsnio tekstas yra siunčiamas tik redaktoriui papaprašius. Tam tikrais atvejais, kuomet straipsnio santrauką galima siųsti keliems leidinių redaktoriams vienu metu, visą straipsnį derėtų pateikti tik vienam iš jų. Bendravimas su žurnalo atstovu dažnai tampa ilgu procesu, todėl nuo pirmo išsiųsto laiško redaktoriui iki jo galutinio sprendimo (teigiamo arba ne) gali praeiti net keletas mėnesių. Jeigu redaktoriaus nuomone, straipsnis yra tam tinkamas, jis randa bent du atitinkamos srities ekspertus, kurie sutinka perskaityti ir parašyti recenziją. Dažniausiai šis skaitymas yra aklas, t.y. recenzentai nežino straipsnio autoriaus tapatybės, o autorius nežino, kam būtent yra išsiųstas jo straipsnis. Po recenzencijos pateikimo redaktorius praneša savo galutinį sprendimą.
Vyrauja kelios priežastys, kodėl redaktorius gali atmesti prašymą publikavimui net neišsiuntęs straipsnio recenzentams: pirma, jis įžvelgia straipsnyje plagiatą; antra, yra pateiktas anksčiau kituose leidiniuose publikuotas darbas; trečia, darbas tik atkartoja jau publikuotų darbų informaciją; ketvirta, jis neatitinka žurnalo standartų; penkta, straipsnis yra tiesiog blogai parašytas.
Ekspertų neigiamo atsakymo priežastys: pateiktas straipsnis nėra pakankamai aktualus savo mokslo srityje; jame nepakanka įrodymų parašytoms išvadoms pagrįsti; tyrimas, pateiktas straipsnyje, neatitinka naujausių tendencijų; straipsnyje yra vartojama netinkama terminija. Gavus neigiamą atsakymą, autorius turi teisę prašyti komentarų ir atsiliepimų, nes tik taip jis galės pagerinti šį ar būsimą mokslo darbą.
Žurnalo atstovams nusprendus, kad straipsnis tinka publikavimui, klaidinga manyti, jog jie neturi teisės prašyti tam tikrų pakeitimų. Gavęs laišką su teigiamu atsakymu ir rekomenduojamų pataisymų sąrašu, autorius privalo grąžinti pakeistą straipsnį iki nustatyto termino. Per tą laiką jam reikia nuspręsti, ar reikės atlikti papildomų eksperimentų, įdėmiai apgalvoti kiekvieną siūlomą pakeitimą ir išsiųsti pataisytą darbą. Autorius turi teisę nesutikti su redaktoriaus ar recenzentų nuomone, bet tokiu atveju jis privalo argumentuotai pagrįsti savo atsakymus.
Kiekvienais metais yra publikuojama apie 1.5 milijono mokslinių straipsnių ir tik apie 5-10 procentų iš jų priimami po pirmo pateikimo. Lektorius atkreipė dėmesį į tai, kad ir šiuos darbus autoriai privalėdavo pataisyti. Norint, kad parengtas straipsnis patektų tarp laimingųjų, reikėtų stengtis išpildyti šiuos reikalavimus:
„Per paskutinius dešimt metų neigiamų atsakymų skaičius padaugėjo dešimt kartų, tačiau tikimės, kad pateiktos rekomendacijos, padės parengti publikacijai tinkamus straipsnius“, – vylėsi Duncan Nicholas.
Parengė Svetlana Ivanova
