Michailo Aizeno fotografijos paroda „Pakeleiviai ir stebėtojai“

M. Aizenas gimė ir augo Vilniuje. Mokėsi Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje. Vilniaus universitete baigė sanitarijos, higienos ir epidemiologijos studijas. Dirbo keliose darbovietėse moksliniu bendradarbiu, daugiau kaip dvidešimt metų Onkologijos institute (dab. Nacionalinis vėžio institutas). Paauglystėje pradėjo fotografuoti brolio fotoaparatu. Vėliau šiam pomėgiui laiko neliko, ir tik prieš septyniolika metų vėl grįžo prie fotografijos. Surengė keletą personalinių parodų.

Kelionė prasideda čia. Vieta – Vilnius, Laikas – visas gyvenimas. Jis gali būti trumpas, nuo traukinio iki traukinio, arba ilgas – nuo pat gimimo.

Ir šioje kelionėje niekad nebūni vienas. Net kai gatvė tuščia, tave stebi langai, iškabos ir seni medžiai, atviros durys ir arkos, balandžiai ir tingios katės. Bet dažniausiai keliauji ne vienas. Praeiviai – tai tavo pakeleiviai. Kaip ir tie kas niekur neina, nevažiuoja, neskrenda. Jie keliauja su tavimi. Ir su miestu.
Kas gali būti geriau už kelionę?

savadarbis raudonas žibintas
iš guašu dažyto stiklainio
ir blausios elektros lemputės

ant lentos virš vonios išrikiuoti
indeliai su ryškalais ir fiksažu

nuo didintuvo stalelio
pincetu
pakeli lakštą popieriaus
panardini į indelį

laikas lėtas
lyg lašai iš čiaupo
lyg kantrybės išbandymas

iš popieriaus rūko išnyra
žiema
patranka ant Gedimino kalno
ant jos sėdi akiniuotas berniūkštis
su ausine kepure
strazdanotas
besišypsantis
rankos juodo palto
kišenėse

kaip tu ten atsiradai
po šitiek metų
(jie sako kad tai šviesos
ir sidabro druskų sąveika
jokių stebuklų
gryna chemija)

akis netiki chemija
akis mato stebuklą