Lietuvos medicinos ekslibrisų kolekcijoje yra daugiau kaip 600 ekslibrisų, skirtų gydytojams, medicinos seserims, institucijoms, draugijoms. Šis ekslibrisų rinkinys medicinos tema – unikalus lietuviškosios medicinos istorijos ir mažosios grafikos meno šaltinis. Daugiausia ekslibrisų sukurta tradicinėmis ekslibrisui būdingomis technikomis, tačiau yra koliažų, kompiuterine techniko atliktų ar net flomasteriais pieštų.
Regina Vaišvilienė
Knygos istorija tokia sena, kaip ir žmogaus noras savo mintis ne vien išsakyti, bet ir užfiksuoti: ant sienos, molinėje lentelėje, papiruso, pergamento ar popieriaus lape. Su knyga atsirado ir jos žymėjimas. Knygos buvo žymimos įrašais, antspaudais, o su spausdinta knyga ir knygų žymėjimo ženklas ekslibrisas.
Ekslibrisas [lot. Ex libris – iš knygų], knygos nuosavybės ženklas – lapelis, klijuojamas viršelio vidinėje pusėje arba priešlapyje. Iš pradžių ekslibrise buvo spausdinami asmenų herbai, monogramos, asmenvardžiai, įstaigų pavadinimai, dabar – dažniausiai meninis piešinys, charakterizuojantis bibliotekos pobūdį arba savininko polinkius. Ekslibrisai raižomi medyje, varyje, linoleume bei kt. medžiagose ir tiražuojami spaudos technika. Dalis šiuolaikinių ekslibrisų yra praradę savo funkcinę paskirtį ir, kaip mažosios grafikos kūriniai, gaminami tik parodoms. (Knygotyra. Enciklopedinis žodynas. Vilnius, 1997).
Knyga kiekvieno mūsų gyvenime užima gan svarbią vietą. Gimstame – mus įrašo į knygą, vėliau – vieni kuria knygas, kiti jas skaito. Iš knygų mokomės, ieškome atsakymų į klausimus, renkame pagal kiekvieno poreikį: darbo specifiką, laisvalaikio pomėgius, vėliau formuojasi knygos „aprangos“ estetinis skonis, ieškome ne tik turinio, bet ir meniškai apipavidalintos „savo“ knygos, prie kurios norisi grįžti, kai yra sunku, kai ieškai išminties, patarimo, ar nusiraminimo, kai tiesiog norisi pabūti vienam su tau ištikimu patarėju, draugu, kuris niekuomet neišduos. Knygas renkamės arba jos pasirenka mus. Tokias knygas stengiamės išlaikyti, kad jos „nepabėgtų“ kur nors pas draugus, neiškeliautų į svetimus namus. Ne vienuose namuose rasime knygas pažymėtas parašu, antspaudu ar kažkokiu kitu žymeniu. Tik, ar daugelis įklijuojame nediduką meno kūrinėlį su įrašu „ex libris“ ir savininko pavarde ar inicialais?
„Žmogaus noras kaip nors pažymėti, išskirti savo knygą yra labai senas. Seniausiu knygos ženklu laikoma fajansinė plokštelė (jos dydis 62×38) rasta su papiruso ritiniu. Įrašas plokštelėje nurodo šio papiruso savininką – Egipto faraoną Amenchotepą III (Amenofisą, mirė apie 1377 pr m.e.) ir jo žmoną Teję. Plokštelė saugoma Britų muziejuje Londone.“ (V. Kisarauskas. Lietuvių ekslibrisas. Vilnius, 1991).
Apie ekslibrisą, kaip vienos profesinės grupės auditorijai skirtą ženklą ir jo, kaip šio ženklo turėtojo pozicijų, literatūros lietuvių kalba aptikti nepasisekė/neteko. Rašytiniuose šaltiniuose randame, jog, be valdovų ir didikų, pirmieji ekslibrisai, kaip tam tikros profesinės priklausomybės atstovams, buvo sukurti juristams ir medikams. Ir tai suprantama, nes šios profesijos žmonės labiausiai buvo susiję su knyga, poreikiu turėti savo biblioteką bei galimybę įsigyti brangų daiktą – knygą. Pirmasis ekslibrisas gydytojui buvo sukurtas XVI a. pr. Tai dailininko Luko Kranacho (Luc Cranach) ekslibris „Exlibris des Dr. Dietrich Block“ (1509 m.)
Lietuvoje knygos kultūra, o tuo pačiu ir knygos ženklais plačiau pradėta domėtis atkūrus Lietuvos valstybę. Ypatingą vaidmenį suvaidino 1930 m. įkurta „XXVII knygos bičiulių draugija“, kurios nariais buvo ir žinomi ekslibriso kolekcininkai: teisininkas Viktoras Cimkauskas , menotyrininkas Paulius Galaunė, pulkininkas bibliografas Vytautas Steponaitis, aktorius Stasys Pilka. Vėliau, po antrojo pasaulinio karo, ekslibrisais pradėjo domėtis advokatai Savinijus Katauskas, Jonas Nekrašius, teisės istorikas Vytautas Andriulis, etnografas Vacys Milius, ekslibrisų kūrėjai, naujojo ekslibrisų sąjūdžio Lietuvoje įkvėpėjai dailininkai Vincas Kisarauskas, Valerijonas Vytautas Jucys, Alfonsas Čepauskas ir kt. Apie medikus, ekslibrisų kolekcininkus neteko nei informacijos rasti, nei sutikti.
1994 m. Lietuvos medicinos bibliotekoje (įkurta 1944 m. spalio 9 d.) buvo surengta pirmoji tarptautinė ekslibrisų paroda-konkursas „Lietuvos medicina“. Konkurso dalyviams buvo pateiktos žymiausių Lietuvos medikų pavardės, keletas institucijų pavadinimų: Lietuvos raudonojo kryžiaus draugija, Lietuvos medicinos biblioteka, Kauno medicinos akademija, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus ir kt. Į organizatorių kvietimą atsiliepė 39 autoriai iš 16 šalių, pateikta 112 darbų. Iš Lietuvos savo darbus pateikė 12 menininkų, tris ekslibrisus atsiuntė JAV gyvenantis dailininkas Vytautas O.Virkau. Parengtas ir atspausdintas parodos katalogas, kuriame pateikta informacija apie autorius, pristatytų darbų sąrašas bei po vieną kiekvieno autoriaus darbo iliustraciją, informacija apie rėmėjus.
Glaustai supažindinama su Lietuvos medicinos istorija, parodos organizatoriais – Lietuvos medicinos biblioteka ir Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija lietuvių ir anglų kalbomis. Didžioji dauguma ekslibrisų buvo dedikuoti žymiems Lietuvos medikams profesoriams Vytautui Sirvydžiui, Jurgiui Brėdikiui, Algimantui Marcinkevičiui, Antanui Sučilai, Juozui Meškauskui, Pranui Mažyliui, Petrui Avižoniui, Ferdinandui Bendoraičiui ir kt. Medicinos bibliotekai Lietuvos ir užsienio autoriai sukūrė 17 ekslibrisų.
Parodos-konkurso nugalėtoja – Aušra Čapskytė, jauna grafikė savo moteriškai švelnių linijų ekslibrisais sužavėjo ne tik bibliotekos kolektyvo daugumą, bet ir komisijos narius.
Pirmajį ekslibrisą bibliotekai sukūrė grafikė Viktorija Daniliauskaitė 1984 m. Pagal šį ekslibrisą buvo parengtas projektas ir pagamintas metalinis ženklelis.
Paroda suartino bibliotekos kolektyvą su daugeliu Lietuvos menininkų. Netrukus savo darbus eksponavo žinomi ekslibriso meistrai: Stanislava Darija Maleckienė, Viktorija Daniliauskaitė, Aldona ir Algis Kliševičiai, Valerijonas Vytautas Jucys, Birutė Matijošaitytė, Aušra Čapskytė, Alfonsas Čepauskas, dailininkės Irenos Trečiokaitės Žebenkienės ekslibrisų parodą surengė dukra Danguolė Žebenkaitė Daugirdienė ir kt., taip pat eksponuotos dalys kolekcijų: „Vilnius – Metropolis Lituaniae“, „Catechismus – 450“ ir kt. kolektyvinės parodos. 1995 m. biblioteka kartu su Lietuvos ekslibrisininkų klubu surengė tarptautinę ekslibrisų parodą-konkursą, skirtą lietuviško ekslibriso gerbėjui ir kolekcininkui italų vaikų gydytojui Enzo Pellai. Parodos atidaryme dalyvavo Italijos ambasados Lietuvoje kultūros atašė G. Parisi.
2004 m. artėjant bibliotekos 60-čiui kilo idėja kreiptis į Lietuvos menininkus ir pakviesti dalyvauti parodoje su ekslibrisais, sukurtais lietuviškosios medicinos tema įvairiausiu metu, bet neeksponuotais pirmojoje parodoje. Į kvietimą atsiliepė 59 autoriai ir pateikė 290 ekslibrisų. Tokio susidomėjimo ir dalyvių aktyvumo nesitikėjome. Kolekcija pasipildė žymiausių Lietuvos dailininkų įvairiausia technika sukurtais darbais. Išsiplėtė ir knygos ženklų adresatų/savininkų ratas, nuo garbių profesorių iki miestelio felčerio. Didžiuojamės, kad kolekcijoje turime Domicelės Tarabildienės (darbus pristatė sūnus Rimtas Tarabilda), Lili Janinos Paškauskaitės, Laimos Bronislavos Pučkoriūtės, Irenos Geniušienės, Alberto Gursko, Antano Kmieliausko, Valerijono Vytauto Jucio, Saulės Kisarauskienės, Vytauto Valiaus ir kitų žinomų Lietuvos menininkų darbų, sukurtų lietuviškojo ekslibriso atsigavimo ir suklestėjimo metais – XX a. 6-10 dešimtmetis. Bibliotekos kolekcijoje seniausias ekslibrisas medicinos tema – dailininkės I. Geniušienės „Ex Libris R.Vailionytė“, sukurtas 1958 m.
2014 metais bibliotekos jubiliejinei datai pažymėti ieškojome naujų idėjų. Ryžomės įtraukti jaunuosius menininkus. Pakvietėme Lietuvos dailės akademijos (VDA) Grafikos studijų studentus sukurti ekslibrisą „savo gydytojui“ ar kokiai nors medicinos institucijai su viena sąlyga, kad darbai būtų atlikti tradicine technika. Prieš tai dalis bibliotekos kolekcijos ekslibrisų buvo eksponuota VDA galerijoje „5 malūnai“. Šia paroda buvo norima supažindinti jaunuosius menininkus su medicinos ekslibrisu. Vyresniuosius kolegas pakvietėme pristatyti darbus, sukurtus per pastarąjį dešimtmetį ar nerodytus ankstesnėse parodose. Į rengiamos parodos kvietimą atsiliepė 34 žinomi Lietuvos menininkai ir 15 VDA Grafikos katedros studentų. Iš viso pristatyta 230 darbų. Šiai parodai didžiausią pluoštą darbų pateikė dailininkai: Klemensas Kupriūnas, Aušra Čapskytė, Valerijonas Vytautas Jucys. Jaunieji menininkai pristatė 37 darbus. Ekslibrisai buvo skirti ne tik konkretiems gydytojams, draugijoms ar įstaigoms, bet, kas labai neįprasta, mediko specialybei – onkologui, neurologams, rentgenologams, neurochirurgijai, onkologijai, oftalmologijai. Jauniesiems menininkams buvo pasiūlyta parašyti savo komentarus, kam ir kodėl skiriamas darbas, ar tiesiog nuomonę apie darbą. Šie įrašai katalogui suteikė tam tikro žavesio, pvz.: Urtė Baranauskaitė ekslibrisą skyrė oftalmologijai „Ekslibrisą skiriu ne konkrečiam asmeniui, o oftalmologo profesijai ir jos pasiekimams“, Dominykas Canderis onkologijai, Ugnė Žilytė medicinos seserims „Aliejinė lempa – tarptautinis medicinos seserų ir slaugytojų simbolis, siejamas su legendine med. seserimi Florence Nightingale (vadinama „Ponia su lempa“), bei šios profesijos ypatumais – budėjimu prie ligonio ir dieną, ir naktį“, Vilmantas Žumbys gydytojui Vaclovui Intai „Mano kraštietis, gydytojas, akmenų muziejaus įkūrėjas. Džiaugiuosi tuo, kad gyvenome tuo pačiu laiku, toje pačioje vietoje. Iš savo mokytojo, skulptoriaus Rimanto Eidėjaus, kuris kūrė medalį ir paminklą V. Intui, jaučiau nebylų įpareigojimą padaryti ex librį Mosėdžio garsintojui ir taip parodyti savo pagarbą jam. Ne iš karto pastebimu medžių motyvu ex librise stengiuosi perteikti gydytojo potraukį gamtai/augalams, statiška kompozicija, galvos forma simbolizuoja kitą Vaclovo Intos aistrą – akmenis, sutelktas žvilgsnis – rūpinimosi kitais ženklas“. Atsitiko ir netikėtų kuriozinių atvejų, kai jaunas menininkas Žilvinas Bražukas, norėdamas papokštauti sukūrė ekslibrisą „Žarnauskui. Išgalvotam virškinamojo trakto ligų gydytojui“. Mums pavardė pasirodė lyg ir girdėta, matyta literatūroje. Internete, įrašius „gydytojas Žarnauskas“, gauname net keletą rezultatų, tame tarpe dr. Algirdą Joną Žarnauską (chemijos mokslo). Ko nebūna? Apie šios ir panašios paskirties ekslibrisus, kurie ne visai atitinka ekslibriso, kaip knygos žymėjimo funkciją, yra įvairiausių nuomonių tiek menininkų, tiek meno tyrinėtojų tarpe. Parodos katalogo dizainą kūrė ir maketavo VDA Grafikos katedros studentas Vilmantas Žumbys. Pastarųjų dviejų parodų kuratorė ir katalogų sudarytoja – dailininkė Viktorija Daniliauskaitė.
Bibliotekos 70-ojo gimtadienio proga žinomas dailininkas ir kolekcininkas Valerijonas Vytautas Jucys padovanojo dalį savo ekslibrisų kolekcijos lietuviškosios medicinos tema. „Visų ekslibrisų surinkti neįmanoma, taigi, ir mano rinkinyje dominuoja dvi pagrindinės temos – erotiniai ekslibrisai ir knygos ženklai, skirti medikams“ – parodos „Ekslibrisai medikams“ (1998 m.) atidaryme kalbėjo menininkas. Bibliotekai perduota 60 ekslibrisų, sukurtų 30-ties žymiausių Lietuvos dailininkų: Vlados Černiauskaitės, Petro Rauduvės, Gedimino Pempės, Vinco Kisarausko, Vaclovo Kosciuškos, Jono Liolio, Jono Kuzminskio (vyresn.) bei Augustino Burbos, Ievos Labutytės, Stasės Medytės, Jūratės Stauskaitės. Atsidėkojant už dovaną, buvo parengtas Valerijono Vytauto Jucio dovanotų darbų katalogėlis ir įteiktas dailininkui jo 85-ojo gimtadienio proga.
Netikėtai LMB kolekcija pasipildė ir vieno žymiausio ekslibriso kūrėjo, pirmojo tarpukario Lietuvoje tarptautinių ekslibriso parodų dalyvio, Gerardo Bagdonavičiaus ekslibrisų, skirtų šiaulietei gydytojai Laisvūnei Petkevičienei ir jos vyrui Stasiui Petkevičiui, kopijomis. Keletą lietuviškų ekslibrisų radome bibliotekos fonduose saugomose knygose, tai gydytojui Vladui Šimkūnui dailininkės Gražinos Didelytės sukurtas ekslibrisas (data nežinoma) ir dr. Liubomirui Laucevičiui (dalininkas Kostas Dockus, 1962). Šie knygose aptikti ekslibrisai rodo, kad kai kurie ekslibrisų savininkai juos naudojo pagal paskirtį ir žymėjo savo knygas. Senosiose knygose randame nemažai įdomių knygos žymėjimo ženklų, tarp jų ir ekslibrisų.
Informacija apie lietuvišką medicinos ekslibrisą
Iki 1994 m. informacijos apie ekslibrisus medicinos tema Lietuvoje surasti nepavyko. Po ekslibrisų parodos-konkurso „Lietuvos medicina“ spaudoje pasirodė keletas informacinių žinučių apie įvykusią parodą ir kam ji buvo skirta, tačiau nerandame išsamesnės medžiagos apie eksponuotus darbus ar jų autorius. Pirmą kartą išsamesnę informaciją apie sukauptą medicinos ekslibrisų kolekciją pateikė dailininkė Viktorija Daniliauskaitė įžanginiame straipsnyje katalogui „Lietuvos medicina“ (2004, Vilnius) bei Regina Vaišvilienė „Ekslibrisas – atminties ir padėkos ženklas medikams“ (Gydytojų žinios, 2014). Apie medicinos ekslibrisą užsimena ir menotyrininkė Ieva Pleikienė savo disertacijoje, bei dailininkas Valerijonas Jucys knygoje „Homo Sum. Esu žmogus“ (2012, Vilnius). 2013 metais Respublikinė Vilniaus psichiatrijos ligoninė 110 metų jubiliejų paminėjo išleisdama solidų katalogą “Ex libris Respublikinei Vilniaus psichiatrijos ligoninei – 110 metų“. Apie konkursą ir jo rezultatus apibendrintą informaciją pateikė grafikė Jolanta Sereikaitė publikacijoje „Meno ir psichiatrijos dialogo lauke“ tame pačiame leidinyje.
Nuo 1994 iki 2015 m. pasirodė per 20 įvairios apimties publikacijų apie ekslibrisus medicinos tema. Publikacijos daugiausiai rašytos Lietuvos medicinos bibliotekos darbuotojų.
Prieš rengdami antrąją parodą, pasidomėjome, kokia situacija medicinos ekslibriso klausimu pasaulyje. Iš peržvelgtų įvairiose šalyse spausdintų šaltinių galima teigti, jog apie medicinos ekslibrisus, jų kūrėjus, kolekcininkus ir savininkus informacijos yra nemažai: straipsnių, knygų, bibliografijų. Apie lietuvišką ekslibrisą medicinos tema – informacijos neaptikta. Kadangi ekslibrisų katalogą „Lietuvos medicina. 2014“ nusprendėme patalpinti ir internete, kilo mintis informacija apie šią bibliotekoje sukauptą kolekciją ir paskutinės parodos katalogą pasidalinti Europos medicinos bibliotekų ir informacijos centrų specialistams skirtame leidinyje JEAHIL (Journal of the European Association for Health Information and Libraries), pakviesti kolegas pasidalinti savo patirtimi šioje srityje. Išsiuntėme nedidelę žinutę ir buvome maloniai nustebintos, kai sulaukėme atsakymo su prašymu, ar negalėtume publikaciją išplėsti. Tai mes mielai atlikome. Taip pirmą kartą buvo paskleista žinia apie lietuviškąjį medicinos ekslibrisą. Netrukus po publikacijos, buvo gauta žinia iš Vienos bibliografo, bibliofilo, ekslibrisų kolekcininko Karl F. Stock, kuris atsiuntė padėkos žinutę už šią publikaciją, kurioje pateikta informacija jam padėjo sutikslinti daugelio Lietuvos menininkų asmeninius duomenis ir pateikė nuorodą į pasaulio ekslibriso kūrėjų bibliografinę duomenų bazę bei literatūros šalinių bibliografiją, skirtą medicinos ekslibriso klausimams.
Lietuviškasis medicinos ekslibrisas.
Iš peržiūrėtų publikacijų, pirmosios žinios apie ekslibrisą gydytojui aptiktos Viktoro Cimkausko straipsnyje „Naujasis lietuviškas knygos ženklas“ (XXVII knygos mėgėjų metraštis. Kn. 2, 1937). Straipsnio gale autorius pateikia naujų, jam žinomų ekslibrisų sąrašą, kuriame yra įrašas „ex libris dr. K. Grinius“ dailininkas Jonas Burba. Vinco Kisarausko parengtoje knygoje „Lietuvių ekslibrisas“ randame dar vieną įrašą „Ex libris. Vytautas Sirijos Gira“, dailininkas Telesforas Valius 1935 m. Tuo metu Vytautas Sirijos Gira jau buvo išleidęs pirmąją poezijos knygą ir tuo pačiu metu studijavo mediciną Vytauto Didžiojo universitete Kaune. Pirmieji ekslibrisai medikams po karo buvo sukurti apie 1958 metus. Kolekcijoje seniausias ekslibrisas – tai dailininkės Irenos Geniušienės ekslibrisas gydytojai R. Vailionytei, sukurtas 1958 m.
Lietuviai gydytojai prisidėję prie lietuviškojo ekslibriso sklaidos pasaulyje
Vitolis E. Vengris (biomedicinos mokslų daktaras, gyvena JAV) ne tik kolekcionavo eklsibrisus, domėjosi jų autoriais, organizavo parodas, rašė spaudoje, bet vienas pirmųjų išleido gan išsamią lietuviško ekslibriso veikalą „Lithuanian bookplates. Lietuvių ekslibriai“ (Chicago,1980) Knyga išleista storais ir plonais viršeliais.
Lidija Šimkutė Pocius ( dietologė, poetė, parodų organizatorė Australijoje) taip pat kolekcionavo lietuviškus ekslibrisus, organizavo parodas, sudarė ir leido parodų katalogus: „Lietuviški ex libris. Lithuanian bookplates: iš Lidijos Pocienės rinkinio (Adelaide, 1980), „Contemporary Lithuanian bookplates“ (Rostrevor, 1989).
Medicinos ekslibrisas pasaulyje
Ekslibrisai medicinos tema pasaulyje yra labai populiarūs ir paplitę. Ekslibrisus renka tiek medikai, tiek įvairūs kitų sričių kolekcininkai bei bibliotekos. Apie juos rašoma, renkama sisteminama informacija, dalinamasi sukurtais, kaupiamos kolekcijos.
Dailininkė Aušra Čapskytė ir Lietuvos medicinos biblioteka
Pažintis su dailininke Aušra Čapskyte prasidėjo 1994 m., kai Lietuvos medicinos bibliotekoje buvo organizuota tarptautinė paroda-konkursas „Lietuvos medicina“. Aušra tapo šio konkurso nugalėtoja. Jai paskirta I-oji premija ir įteiktas bibliotekos prizas už labiausiai kolektyvo nariams patikusį darbą. Šiam konkursui menininkė pateikė 6 darbus. Aušra Čapskytė dalyvavo įvairiose Lietuvos ekslibrisininkų klubo ir Lietuvos medicinos bibliotekos organizuojamose ekslibrisų parodose. Surengė keletą personalinių parodų, kurios paliko neišdildomą įspūdį bibliotekos kolektyvui ir jos lankytojams. Ypač didelį įspūdį paliko 2017 m. gruodžio mėnesį surengta tapybos darbų paroda „Vakarykštės istorijos“. Eksponuojamuose darbuose kiekvienas atrasdavo savo Kalėdinę pasaką, nors darbuose buvo vaizduojamos gėlės, kuriose gyveno žmonės, gyvūnai, daiktai, nykštukai, ir viskas judėjo, krutėjo. Kai kartą Aušros paklausiau, iš kur ji semiasi tiek siužetų, atsakė, kad visa tai gyvena joje, jos mintyse, ir tik reikia tam tikro momento, kad jie atsirastų ant popieriaus, audinio ar kito daikto. Užsukau bėgdama pro šalį, taip Aušra sakydavo, kai atnešdavo paketėlį kitiems metams sukurtų kalendorių su neapsakomo grožio citatomis ar ekslibrisą į medicinos kolekciją, vis besišypsanti ir nuolat neturinti laiko prisėsti kavos puodelio. Tačiau niekada neatsisakydavo dalyvauti organizuojamose parodose. Bibliotekos kolekcijoje yra 48 dailininkės Aušros Čapskytės ekslibrisai.
LEIDINYS
Eugenijos Šimkūnaitės labdaros ir paramos fondas kartu su Lietuvos medicinos biblioteka planavo vieną iš atminimo popiečių surengti 2020 metų rugsėjo mėnesį, dr. E. Šimkūnaitės mėgstamu laiku – per jos vardo dieną. Renginio dalyviams turėjo būti pristatyta mobili stendinė paroda apie dr. E. Šimkūnaitę bei jos knygos, straipsniai, literatūra apie ją. Taip pat planuota parengti žymiajai žolininkei skirtų ekslibrisų parodą. Deja, dėl koronaviruso pandemijos paskelbtas karantinas pakeitė renginių planus. Buvo nuspręsta šį minėjimą atidėti iki E. Šimkūnaitės gimimo dienos – 2021 m. kovo 11-osios, taip simboliškai užbaigiant jubiliejinius metus.
Ekslibrisų parodą surengti pasiūlė dailininkas Klemensas Kupriūnas, kilęs iš Utenos krašto, gerai pažinojęs Tauragnų Gesę (taip nuo mažumės buvo šaukiama Eugenija savo tėvų, taip ją ne vienas kraštietis vadino), jos aplinką. Lietuvos medicinos bibliotekos ekslibrisų kolekcijoje jau buvo keletas kūrinių su dr. E. Šimkūnaitės vardu. Dailininkas K. Kupriūnas padovanojo dar 38 ekslibrisus, skirtus žymiajai kraštietei. Autorius užsiminė, kad tokia gausa kūrinių – tai lyg atgaila, kad jo iniciatyva 1996 m. organizuotai tarptautinei ekslibrisų parodai-konkursui „Utenai 735“ pats nesukūrė nė vieno darbo dr. E. Šimkūnaitės, mirusios tų pačių metų sausio 27 d., atminimui pagerbti.
E. Šimkūnaitės 100-mečio paminėjimo parodai stengtasi surinkti visų autorių, sukūrusių ekslibrisų dr. E. Šimkūnaitei, darbus. Buvo peržiūrėta bibliotekų katalogai, susisiekta su autoriais, muziejais. Utenos kraštotyros muziejus geranoriškai sutiko pasidalyti Onos Šimaitytės-Račkauskienės, Geručio Kalpoko, Kęstučio Mikulėno ir Povilo Šiaučiūno darbų kopijomis. Lietuvos medicinos bibliotekos kolekcijoje yra šių autorių kūriniai: Lolitos Brazos, Aušros Čapskytės-Šarauskienės, Kęstučio Gvaldos, Valerijono Vytauto Jucio, Vlado Kudabos, Klemenso Kupriūno (kūrybinis pseudonimas – K. Klemas), Dalios Lagauskaitės, Virginijos Makuškienės, Jūratės Ridikienės, Vaivos Simanavičienės, Povilo Šiaučiūno, Kęstučio Šiaulyčio, Elžbietos Zalogaitės.
Iš Lietuvos medicinos istorijos
Iki krikščionybės įsigalėjimo lietuviai ilgus amžius gydėsi liaudiens medicinos priemonėmis. Pirmieji gydytojai buvo vaidilos, žyniai, žolininkai, burtininkai, barzdaskučiai bei pirtininkai. Tačiau jau XV a. pradžioje Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio bei didikų šeimose atsirado pirmieji gydytojai profesionalai, atvykę iš Vakarų Europos.
1509 m. susikūrė barzdaskučių cechas. jo nariai užsiiminėjo ne tik kirpėjų amatu, bet ir chirurgija: tvarstydavo žaizdas, nuleisdavo kraują, darydavo kai kurias operacijas. Nuo 1552 m. cechas vadinosi “Contuberium seu Universitetas Chirurgorum”.
1506 m. Vilniuje atsirado pirmoji vaistinė.
1584 m. karaliaus Stepono Batoro gydytojas S. Simonius Vilniuje išleido pirmąją medicininio turinio knygą Lietuvoje “Commentariola medica et physica ad aliquot scripta”.
1775 m. Gardine pradėjo veikti medicnos mokykla, kurioje buvo rengiami felčeriai ir akušerės.
17891 m. Vilniaus universitete (įkurtame 1579) įsteigtas Medicinos fakultetas (Collegium medicum). XIX a. pradžioje Vilniaus universiteto medicinos fakultetats buvo laikomas vienu geriausiu Europoje.
Pačioje XVIII a. pabaigoje žlugo Lietuvos Lenkijos valstybė. Lietuva tapo eiline Rusijos imperijos provincija. tačiau krašte vyko aktyvi anticarinė kova. Po 1831 m. sukilimo caro įsakymu, Vilniaus universitetas (kaip ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos) buvo uždarytos. Bet dėl didelės gyventojų stokos 1832 atidaryta Vilniaus medicinos chirurgijos akademija, veikusi iki 1842 m.
Vitalija Miežutavičiūtė
Lietuvos medicina: paroda skirta Lietuvos medicinos bibliotekos 50-mečiui / Lietuvos medicinos biblioteka. – Vilnius, 1994. – 6-7 p.
LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKOS 60 metų jubiliejaus proga rengiama antroji ekslibrisų paroda „Lietuvos medicina”. Pirmoji (1994 m.) buvo tarptautinė paroda-konkursas. Joje dalyvavo 40 autorių iš 17 pasaulio šalių. Išleistas parodos katalogas „Lietuvos medicina”.
Šių metų parodos tikslas – surinkti kuo daugiau Lietuvos autorių ekslibrisų medicinos tema. Į parodos rengėjų prašymą atsiliepė 59 autoriai ir pristatė daugiau kaip 200 ekslibrisų. Dalyvių amžius labai įvairus. Daugiausia – vyresniosios ir viduriniosios kartos atstovai: D. Tarabildienė (dailininkės darbus padovanojo R. Tarabilda), V. Bačėnas, T. Balčiūnienė, L. J. Paškauskaitė, L. B. Pučkoriūtė, I. Geniušienė, V. Antanavičius, V. Jucys ir kiti. Jauniausia dalyvė – G. Tomkutė. Autorių geografinis pasiskirstymas priklauso ne nuo miesto dydžio, o daugiau nuo pačių ekslibriso kūrėjų entuziazmo (pvz. iš Utenos yra penki autoriai).
Reikia pripažinti įdomų faktą, kad ekslibrisus kuria ne tik dailininkai profesionalai, bet ir mėgėjai, kurie padaro daug įdomių knygos ženklų. Daugiausia darbų atsiuntė K. Kupriūnas. O. Bražėnienė pristatė ekslibrisus, kuriuos iškarpė iš juodo popieriaus, o paskui padaugino kopijavimo aparatu.
Žiūrint darbus kyla sugretinimų ir pastebėjimų, kurie gali būti įdomūs ir platesniems apibendrinimams apie Lietuvos ekslibriso raidą. Aiškiai išryškėja technologijų keitimosi tendencijos. Parodoje dalyvaujantys autoriai lyg ir susiskirsto į dvi grupes. Vieni naudoja tradicines technikas – kuria lino raižinius, ofortus, akvatintas, litografijas ir kt. Kiti „nardo” kompiuterinėje grafikoje arba renkasi kopijavimo techniką. M. P. Vilutis mažindamas piešinio formatą, pasiekia „japonišką“ efektą, išgaudamas labai plonų linijų bangavimą. T. Balčiūnaitės spalvotais pieštukais pieštų ekslibrisų reprodukcijos primena litografiją. Pasiteisina šriftinių ekslibrisų kūrimas tušu ir specialiomis plunksnomis bei teptuku, o vėliau kopijuojant (dailininkai V. Bačėnas, A. Gurskis, K. Gvalda ir kt.). V. Valius autentiška technika atliktus elegantiškus šriftinius ekslibrisus taip pat pateikia spalvotos reprodukcijos pavidalu. T. Balčiūnienė pristatė daugiau kaip 15 nuotaikingų kopijuotų piešinių spalvotais flomasteriais. Tokiu būdu atspausti darbai nėra naujovė, tai tiesiog laikmečio panaudojimas kūrybiniame procese.
Seniausia data – 1958 m. pažymėti J. Geniušienės litografijos technika atlikti ekslibrisai. L. B. Pučkoriūtės du ekslibrisai – 1962 m. ir 1966 m. Daug meilės įdėta į L. J. Paškauskaitės lino raižinius (1963 m.), kuriuose ranka guašu kaligrafiškai įrašyti inicialai. Švarios, lyg ką tik nuo spausdinimo preso nuslydusios, S. Kisarauskienės spalvotos miniatiūros.
Daugiausia ekslibrisų, skirtų asmeniškai gydytojams ir žmonėms susijusiems su šia profesija: prof. M. Krikštopaičiui (D. Tarabildienė), R. Vailionytei ir V. Melngailytei (J. Geniušienė), D. Pūrui, J. Valentinui, F. Taunytei (T. Balčiūnienė), dr. V. Kudirkai (B. Matijošaitytė, V. Petronis ir kt.), dr. J. Basanavičiui (D. Žalnieriūtė, R. Gaižauskaitė). Kai kurie ekslibrisai susiję su istoriniais įvykiais (K. Kupriūnas „Med. seserims, žuvusioms kare…“, „Chirurgui Vadopalui, senosios ligoninės statytojui“). Nemažai kūrinių skirta gydymo ir mokslo įstaigoms, vaistinėms, draugijoms, bibliotekoms. Tokie ekslibrisai dažnai primena ženklą, emblemą, logotipą. Tai atspindi platų ekslibriso kaip meninės išraiškos priemonės panaudojimo diapozoną – nuo mažyčių poetiškų miniatiūrų (S. Kisarauskienė, J. Plikionytė, T. Diščenko) iki griežtesnių formų atpažįstamų objektų-simbolių (D. Lagauskaitė „Kauno farmacijos muziejus“, K. Gvalda „Lietuvos vaikų nefrologų draugija“). Sukurta keletas metalinių ženkliukų (V. Daniliauskaitė „Lietuvos valstybinė mokslinė medicinos biblioteka“, A. Každailis „Societas chirurgorum Vilnensis“ ir kt.). Jie taip pat saugomi bibliotekos Vaizduojamosios dailės kūrinių fonde.
Norėtųsi atkreipti dėmesį į šrifto reikšmę ekslibrise. Vieni autoriai apsiriboja minimumu – tik adresuojamo žmogaus inicialais, kiti siekia sutalpinti kuo daugiau informacijos šrifto pavidalu. K. Gvaldos ekslibrisuose daug šrifto, kuris sudaro lyg ornamentinį ažūrą. S. Rutkauskas pateikė vienetinius ekslibrisus, atliktus spalvotais pieštukais ir flomasteriais, kuriuose šriftai užima reikšmingą kompozijos vietą. Man pasirodė žavus tarmybių naudojimas: V. Jucys „prof. habil. dr. Med. Skouda vaikiou Algiou“, K. Kupriūnas „Gyd. Katino na Utenas“.
Ekslibrisai skirti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių medikams. Ypač populiarus italų vaikų gydytojas – kolekcininkas Enzo pellai, prisidėjęs prie lietuvių ekslibriso populiarinimo užsienyje. Keli darbai sukurti Australijoje gyvenusiam dr. A. V. Stepanui, gavusiam Lietuvos valstybinį apdovanojimą už nuopelnus medicinai. Ji9s surengė keletą ekslibriso parodų Australijoje.
Šie knygos ženklai, sukurti beveik per 50 metų, natūraliai įsilieja į Lietuvos ekslibriso istorijos raidą, atspindi autorių stiliaus bruožus ir bendras šio grafikos žanro raidos tendencijas.
Viktorija Daniliauskaitė
Lietuvos medicina: ekslibrisų parodos katalogas / Lietuvos medicinos biblioteka. – Vilnius. – 3-5 p.
Tegu neužgęsta šviesa, sklindanti iš Jūsų širdžių, iš Jūsų rankų, laikančių knygą ir tiesiančią ją kitiems.
Justinas Marcinkevičius
LMB svečių knyga 2000.09.21
LIETUVOS MEDICINOS BIBLIOTEKAI 70
Žmogaus bendravimas su knyga yra labai platus. Žmogus knygas rašo, skaito, studijuoja, renka, dovanoja. Knygos dovanojimas ar skolinimas suartina žmones. Yra žmonės knygiai. Yra knygos su istorijomis, yra knygos be istorijų. Įrašai ranka, pastabos, papildymai, nuorodos, nuotraukų ar atitinkamų iškarpų įklijavimas, sudžiūvę augalų žiedai ar lapai, knygos su autografais, dovanojamų knygų įrašai – visa tai kuria knygos istoriją. Knyga jau ne našlaitė. Knygos, turinčios įklijuotą lapelį su įrašu „Ex libris“ („Iš knygų“ (lot.)) rodo, kad knyga priklauso asmeniui ar įstaigai. Knygos ir jos savininko pasauliai suartėja, vienas kitą papildo. Knygos, rašytos ranka, spausdintos (Europoje nuo XVI a.), įvairiausiai reprodukuotos (fotografuotos), naujaisiais laikais – elektroninės. Ir visa tai – knygos. Jeigu knyga patinka, jei ji brangi, tuomet sakoma: „Tai mano knyga“. Ir tai užrašoma, ant odinių viršelių įspaudžiamas reljefas, ženklas, tarsi galvojama apie knygos amžiną gyvenimą. Be to, didžiuojasi, kad tai „mano knyga“, kad ją galima turėti, prabangiau ar kukliau įrišti, papuošti – pakyla knygų ir savininkų vertė, orumas. Senosios spausdintos ar rankraštinės knygos su kiekvienu pragyventu šimtmečiu darosi vis iškilesnės, svarbesnės. Dar gi pati knyga užsegama metalinėmis kabėmis, lyg patvirtinančiomis jos materialumą – knyga užrakinama, knyga saugojama. Tai, kas joje įrašyta, nupaišyta – slepiama. Bet yra ir žodžiai „Bralei seseris imkiet mani ir skaitikiet, Ir tatai skaitidami permaniekit“ (M. Mažvydas, 1547 m.). Neskaitoma knyga – lyg žmogus, stovintis už užrakintų durų. Kai knyga atverčiama, atsiveria jos pasaulis – minčių, vaizdų, erdvės pasaulis.
Pirmasis lietuviškas ekslibrisas siekia XVI amžių (V. Kisarauskas „Lietuvių ekslibrisas“ Vilnius 1991). Vienas iš lietuviško ekslibriso suklestėjimo laikotarpių – XX amžiaus 7-10 dešimtmečiai. 1966 metais Lietuvos dailininkų sąjungoje įsikūrė ekslibriso sekcija, kuriai (su pertrauka) vadovauja dailininkas Vytautas Valerijonas Jucys. Lietuvių dailininkai dalyvauja tarptautinėse parodose, pelno garbingus apdovanojimus. Ekslibrisai kuriami miestų jubiliejams, įvykiams, kongresams, atskiroms temoms pažymėti. Tačiau išlieka ir ekslibrisas, sukurtas asmeniui, asmens bibliotekai kaip draugiškumo ar dėkingumo ženklas. Daug ekslibrisų sukurta medikams, su medicina susijusioms įstaigoms ar jų bibliotekoms.
Mūsų Lietuvos medicinos biblioteka turi nemažą ekslibrisų, medicinos tema, rinkinį (per 600 vnt.), kurį sudaro užsienio ir lietuvių dailininkų darbai. Pirmoji paroda – konkursas „Lietuvos medicina“ įvyko 1994 metais, minint bibliotekos penkiasdešimtmetį. Parodą kuravo ir katalogą sudarė menotyrininkas Donaldas Strikulis. Dalyvavo 39 autoriai, iš 16 pasaulio šalių. Laureatais tapo: Aušra Čapskytė, Alfonsas Čepauskas ir Alina Karslone. Antrosios parodos surengtos 2004 metais tikslas buvo surinkti kuo daugiau lietuvių autorių darbų medicinos tematika. Į kvietimą dalyvauti atsiliepė 59 dailininkai, pristatyta per 290 ekslibrisų. Išleistas katalogas, kuris tapo vienu iš šaltinių, tyrinėjant Lietuvos medicinos ekslibriso istoriją. Turime senų ekslibrisų, sukurtų 1958-aisiais metais (dailininkė Irena Žemaitytė-Geniušienė), 1962-ais metais (dailininkė Laima Bronislava Pučkoriūtė), 1963 m. (dailininkė Lili Janina Paškauskaitė). Tarabildų šeima padovanojo Domicelės Tarabildienės du ekslibrisus. Daugelis darbelių sukurti tradicinėmis, klasikinėmis linoraižinio, oforto ir kt. technikomis.
Šiai, jau trečiajai parodai darbus pristatė 44 autoriai. Be nuolatinių dalyvių, atsirado jaunimo būrys. Mintį kreiptis į VDA studentus inspiravo skyriaus vedėja Regina Vaišvilienė. Bendravimo siela tarp bibliotekos ir VDA tapo Milda Dainovskytė. Bendravimas prasidėjo 2013 m., kai Milda surengė mūsų bibliotekoje savo estampų parodą. Vėliau atsirado idėja supažindinti studentus su mūsų ekslibrisų kolekcijos dalimi ir paskatinti juos pačius kurti ekslibrisus. Įdomu, kad atsirado ekslibrisai „onkologui“, „neuropatologui“. Be to, prie ekslibriso atsirado autoriaus komentarai. Apsidžiaugiau, kad šio bendravimo tęstinumas – ekslibrisų sukūrimas savo dėstytojams. Parodoje taip pat dalyvavo Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentai (vadovė dail. dėst. Virginija Kalinauskaitė).
Atskirą vietą rinkinyje sudaro dailininko Klemenso Kupriūno kūryba. Jis kuria ekslibrisus įvairiomis technikomis, yra daug piešinių-originalų. Visiems bibliotekos darbuotojams skyrė po ekslibrisą, taip juos paminėdamas ir pagerbdamas.
Nežiūrint naujų elektroninių technologijų, daugelis autorių naudoja tradicines technikas (linoraižinys, sausa adata, ofortas). Mūsų laikmečio bėgime, nerime ir blaškymesi sukurtas ekslibrisas įklijuotas į knygos priešlapį, kaip ir visais laikmečiais, suteikia pastovumo įspūdį, priverčia akį sustoti ir pasigrožėti praturtinta knyga.
„Visų ekslibrisų surinkti neįmanoma, taigi, ir mano rinkinyje dominuoja dvi pagrindinės temos – erotiniai ekslibrisai ir knygos ženklai, skirti medikams”, – taip savo pomėgį apibrėžė grafikas, kolekcininkas, parodų organizatorius, ekslibriso karaliumi tituluojamas dailininkas Valerijonas Vytautas Jucys.
Šio amžiaus pradžia Lietuvoje pažymėta mūsų visų bendru darbu kuriant Nepriklausomą valstybę, o gydytojams – laisvos šalies sveikatos sistemą. Kiekvienas Jūsų ant šio aukuro padėjote savo auką – vakarus, naktis ir poilsio dienas, praleistas ne šeimose, o ligoninėse, už alinantį darbą gaunant menką atlygį. Nuo idėjos, gimusios Lietuvos gydytojų sąjungoje – Nacionalinės sveikatos koncepcijos – iki sveikatos sistemos, kuria šiandien galime didžiuotis ir oriai būti lygūs tarp lygių, pasaulinio lygio pasiekimų, pripažinimo ir pagarbos tarptautinėje bendruomenėje. Kiekvieno Jūsų asmeninis indėlis toks pat reikšmingas, kaip XX a. pradžios patriotų, tuomet skelbusių šalies Nepriklausomybę ir kūrusių jos pagrindus. Jūs nė nesusimąstote, kad keliaujate tuo pačiu, kaip mūsų mokytojai, keliu.
Deja, šis laikmetis užaugino ir skaudulį – didžiausią gydytojo profesijos nuvertinimą visuomenės akyse. Gydytojų bendruomenė kenčia nuo nepagarbaus požiūrio ir neteisingo vertinimo. Dar niekada nereikėjo tiek pastangų ir jėgų kovoti už save ir savo pacientą.
Šis Lietuvos gydytojų sąjungos leidinys parodo ir primena, kad mūsų kasdienio darbo įvertinimas tikrai nedingo ir tai mums primena mūsų pacientai.
Pirmoje knygoje „Atminties ženklai gydytojams“ (2012 m.) po akmenėlį surinktas visuomenės pagarbos ir gydytojų darbo įamžinimas. O šį kartą pristatome asmeninių padėkos gydytojams ženklų – ekslibrisų (lot. ex libris – iš knygų) leidinį. Versdami šios unikalios knygos puslapius Jūs atrasite mažuosius grafikos meno kūrinius, menininkų, gydytojų ir pacientų, šeimų istorijas.
Niekas negali uždrausti žmogui reikšti savo dėkingumo, kai jis patiria tą ypatingą ryšį su gydytoju, prisilietusiu prie svarbiausių – gyvybės, mirties, gyvenimo išsaugojimo – akimirkų. Noras padėkoti gydytojui yra natūralus, jis buvo, yra ir bus. Padėka randa gausybę formų, net ir tokių, kurios nepaiso teisinių ar kitų kategorijų. Šiuo atveju padėka virto menu…
LEIDINIO ELEKTRONINĖ (2019 m.) VERSIJA
Ekslibrisai Lietuvos medicinos bibliotekoje / Regina Vaišvilienė // XXVII Knygos mėgėjų metraštis. – 2022, T. VII, p. 349-360.
