Ingos Dambrauskienės tapybos paroda „… tarp eilučių…“

Ingos Dambrauskienės tapybos parodos „… tarp eilučių…“ atidarymas birželio 1 d. 18 val. Lietuvos medicinos bibliotekoje (Kaštonų g. 7, Vilnius).

Paroda veiks birželio 1 – 30 d.
Maloniai kviečiame

Dailės edukologė, tapytoja Inga Dambrauskienė apie savo kūrybą

Gimiau ir gyvenu Vilniuje.

Dailę radau Rimanto Bičiūno studijoje ,,Paletė“, kuri tuomet buvo įsikūrusi ant Tauro kalno Profsąjungos rūmuose. Ten lankiau mergaičių chorą ,,Liepaitės“.
1981-1986 m. mokiausi ir baigiau Vilniaus pedagoginį institutą. 1991–1996 m. studijavau ir baigiau Vilniaus dailės akademiją (VDA). Apsigyniau tapybos diplominį darbą (vadovas prof. Giedrius Kazimierėnas), įgijau dailininko pedagogo specialybę,
Po studijų akademijoje dirbau dailės mokytoja, vėliau – grafinio dizaino, vizualinės reklamos srityje.
2015 m., parengusi savo dėstymo metodiką, įkūriau suaugusių dailės studiją „Piešiu medituoju“. Pavadinimas kilo iš begalinio įsitikinimo, kad tapymas yra savotiška meditacija, tai lyg nebylus pasikalbėjimas su pačiu savimi.  Tai tęstinis akademinės dailės mokymo kursas, pasitelkiant dailės terapijos metodus.
Kasmet organizuoju parodas ir rengiu plenerus sodyboje. Dalyvauju grupinėse tapybos darbų parodose (Pylimo galerijoje, Šv. Mergelės Ramintojos bažnyčioje, Seimo II rūmų galerijoje ir kt.).

Tapybos darbus yra įsigiję ne tik Lietuvos meno mylėtojai, bet ir svečiai iš Kanados, Lenkijos, Italijos.

Tapyboje man labai svarbu netiesiogiai sukurti istoriją, kuri vienaip ar kitaip paliestų žiūrovo širdį, perduoti užslėptą filosofinę mintį apie dviejų žmonių santykį, jų vertybes, ,,pakapstyti” ir nerti gilyn, kad skaudėtų… Ir dar…nemėgstu kartoti paveikslų siužetų, darosi nuobodu, todėl stengiuosi kurti naujas kompozicijas, specialiai keičiu net tapybos stilistiką, nenoriu būti atpažįstama 🙂  Tapau ilgai, daug kartų perdarau iš naujo, kol randu reikiamą spalvą ir vietą kiekvienai detalei.

Labai pritariu savo mokytojo Giedriaus Kazimierėno mintims: ,, Norėtųsi, kad žiūrovas mąstytų, menas turi kalbėti apie rimtus dalykus“.

Kiekvienam paveikslui parašiau naratyvus. Tai tekstai apie mane, man labai gražus liūdesys, patinka jausmas, gyvenantis ,,tarp eilučių“, kurio negali nei pamatyti, nei perskaityti.  Gali tik labai trumpai pajausti…