2022-12-01
Ši diena minima nuo 1988 metų, kai Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) AIDS įvardino kaip vieną svarbiausių šiuolaikinių globalių problemų ir gruodžio 1-ąją paskelbė Pasauline AIDS diena.
Pirmieji AIDS atvejai buvo patvirtinti JAV 1981 metų pavasarį jauniems žmonėms, kurių imuninė sistema buvo pažeista ir nusilpusi. Liga sparčiai plito ir paaiškėjo, kad ją sukėlė tas pats virusas, kuris 1986 metais buvo pavadintas žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). Lietuvoje pirmas ŽIV infekcijos atvejis nustatytas 1988 metais.
AIDS arba įgytas imuninio nepakankamumo (imunodeficito) sindromas – neišgydoma infekcinė liga, kurią sukelia žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV). ŽIV infekcijai progresuojant imuninė sistema palaipsniui silpsta ir organizmas tampa nepajėgus apsiginti nuo infekcijų ar ligų.
ŽIV ir AIDS dažnai yra painiojami. ŽIV vadinamas virusas (ŽIV ligos sukėlėjas), patekęs į žmogaus organizmą, naikina baltuosius kraujo kūnelius, imuninėje sistemoje atliekančius labai svarbų vaidmenį kontroliuojant infekcijas. ŽIV sukelia ŽIV ligą, kuri turi stadijas. AIDS – įgytas imuniteto nepakankamumo sindromas nustatomas, kai ŽIV užsikrėtusiam asmeniui diagnozuojama viena iš AIDS indikacinių ligų. AIDS – tai paskutinė ŽIV ligos stadija. Yra žinomos dvi žmogaus imunodeficito viruso atmainos – ŽIV-1 ir ŽIV-2. Lietuvoje vyrauja ŽIV-1 tipas. Žmogus gali būti užsikrėtęs ir abiejų tipų virusais vienu metu. AIDS susergama, kai pasiekiamas kritinis limfocitų kiekis.
Infekcijos šaltinis – ŽIV užsikrėtęs žmogus. Didžiausia ŽIV koncentracija randama kraujyje, makšties išskyrose, spermoje, motinos piene. ŽIV užsikrečiama tiesiogiai į kraują, per gleivines ar pažeistą odą patekus ŽIV užkrėstų organizmo skysčių. Seilėse, šlapime, ašarose, prakaite ŽIV koncentracija yra nedidelė, todėl nekelia užsikrėtimo pavojaus. Virusui imlūs visi žmonės.
Užkrėsti kitus galima jau 1-3 parą nuo užsikrėtimo. ŽIV užsikrečiama lytinių santykių metu; per kraują (pvz., švirkščiant narkotikus į veną, medicininių invazinių procedūrų metu, perpilant užkrėstą kraują, darant tatuiruotes ir kt.); užsikrėtusiai motinai perdavus virusą kūdikiui nėštumo, gimdymo ar žindymo metu.
Tačiau galime būti ramūs, nes virusas neplinta oro lašiniu būdu. Neužsikrečiama kosint, čiaudint, bučiuojantis ir buitinių, socialinių kontaktų metu. Neužsikrečiama per prakaitą ar ašaras, naudojantis bendru tualetu, vonia, sauna, baseinu, indais, suolais, sporto įrankiais, liečiant vienam kitą, žaidžiant, gyvenant šalia užsikrėtusio asmens, valgant jo paruoštą maistą. Taip pat per vabzdžių (erkių, uodų, blusų ir kt.) įkandimus.
ŽIV gali kelis metus ar dešimtmečius progresuoti be jokių simptomų. Žmonės, nejausdami jokių ligos požymių, gali šia infekcija užkrėsti kitus, patys to nežinodami.
Vienintelis būdas sužinoti, ar nesi užsikrėtęs ŽIV – pasitikrinti dėl ŽIV (atlikti ŽIV testą). Nustatyti organizme ŽIV galima tik po 25 dienų – 3 mėnesių nuo užsikrėtimo atliekant specialius kraujo tyrimus. Juos galima pasidaryti bet kurioje ligoninėje ir anonimiškai.
ŽIV ligai gydyti skiriami antiretrovirusiniai vaistai, kurie slopina ŽIV dauginimąsi, tačiau šie vaistai viruso organizme nesunaikina. Vaistus reikia vartoti iki gyvenimo pabaigos. Jeigu infekcija diagnozuojama laiku ir iš karto skiriamas gydymas, ŽIV progresavimas lėtėja. Gydymas nemokamas.
Nustatyta, kad užsikrėsti ŽIV labiau rizikuoja tie, kurie turi atsitiktinių lytinių partnerių, nesaugių lytinių santykių, vartoja narkotikus.
Rekomenduojamos šios profilaktikos priemonės: saugus lytinis elgesys; kraujo donorų tikrinimas dėl ŽIV; apsaugos priemonių naudojimas kontaktuojant su krauju; patikimas instrumentų (pvz.: adatų, švirkštų) sterilizavimas.
Nors ŽIV atvejų nustatyta mažiau nei prieš dešimtmetį, ši infekcija vis dar lieka aktuali visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje ir Lietuvoje. Iš viso Lietuvoje per 1988–2019 metų laikotarpį nustatyti 3323 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš kurių 56,6 proc. užsikrėtė vartodami švirkščiamąsias narkotines medžiagas.
Parengta pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro informaciją bei kitus informacinius šaltinius.
Visuomenei naudingų literatūros šaltinių sąrašas šia tema (pdf).
