2023-05-10
Sistemine raudoji vilkligė yra lėtinė autoimuninė liga, kuri gali pažeisti įvairius vidaus organus, ypač odą, sąnarius, kraują ir inkstus.
Sisteminės raudonosios vilkligės pavadinimas atsirado XX amžiaus pradžioje. Sisteminė liga reiškia tai, kad yra pakenkiama daug kūno organų, raudonoji – bėrimo spalvą. Žodis vilkligė kilęs iš lotynų kalbos ir susijęs su tipiniu peteliškės formos bėrimu veide, kuris to meto gydytojams priminė baltas dėmes ant vilkų snukių.
Tikslios šios ligos priežastys nėra žinomos. Sergant sistemine raudonąja vilklige imuninė sistema praranda gebėjimą atpažinti svetimą intervenciją į žmogaus audinius ir ląsteles. Imuninė sistema pradeda gaminti autoantikūnus, kurie sveikas ląsteles identifikuoja kaip svetimas ir jas naikina. Dėl to išsivysto uždegimas, kuris pažeidžia specifinius organus (sąnarius, inkstus, odą ir kt.). Prasidėjus uždegimui, atsiranda kūno dalių paraudimas, patinimas, skausmingumas ir temperatūros pokyčiai. Jei uždegimas užsitęsia, pažeidžiami audiniai ir blogėja jų funkcija. Gydymas paremtas uždegiminio proceso malšinimu.
Ligos sukėlėjais gali būti hormonų disbalansas brendimo laikotarpiu, saulės spinduliai, kai kurios virusinės infekcijos ar medikamentai.
Liga nėra paveldima, kadangi tiesiogiai iš tėvų vaikams neperduodama. Tačiau vaikai paveldi iš tėvų dar nežinomus genetinius veiksnius, kurie sąlygoja šios ligos formavimąsi. Dažnai sergančio sistemine raudonąja vilklige vaiko giminėje būna žmonių, sergančių kokia kita imunine liga. Du sergantys sistemine raudonąja vilklige vaikai vienoje šeimoje pasitaiko labai retai.
Sisteminė raudonoji vilkligė yra reta liga. Liga retai prasideda iki 5 metų ir gana retai – iki paauglystės. Dažniausiai suserga moterys nuo 15 iki 45 metų. Šioje amžiaus grupėje moterys serga 9 kartus dažniau negu vyrai. Sisteminė raudonoji vilkligė paplitusi visame pasaulyje, o labiausiai – Afrikoje, Amerikoje, Ispanijoje ir Azijoje.
Liga paprastai prasideda palaipsniui. Vis nauji simptomai atsiranda savaičių, mėnesių ar net metų laikotarpyje. Pradiniai ir nespecifiniai sisteminės raudonosios vilkligės simptomai, būdingi vaikams, dažniausiai yra bendras silpnumas, greitas nuovargis. Daugeliui vaikų atsiranda pasikartojantis ar užsitęsęs karščiavimas, svorio kritimas, apetito praradimas. Bėgant laikui atsiranda specifinių ligos simptomų, kurie apima vieną ar kelias organų sistemas. Odos ir gleivinių pažeidimas yra labai dažnas. Odoje atsiranda įvairių bėrimo elementų. Po saulės spindulių poveikio odoje gali atsirasti rausvas bėrimas. Burnos ir nosies gleivinėje atsiveria opelių. Kartais pradeda slinkti plaukai (nuplikimas) arba parausta, pabąla, pamėlsta rankos, pabuvus šaltyje (Reino fenomenas). Taip pat gali sutinti ir sustingti sąnariai, pradėti skaudėti raumenis, atsirasti mažakraujystė, galvos ir krūtinės skausmų, traukulių. Įvairaus laipsnio inkstų pažeidimas randamas beveik visiems sistemine raudonąja vilklige segantiems vaikams ir būtent jis nulemia ligos išeitį. Pagrindiniai inkstų pažeidimo požymiai yra aukštas kraujospūdis, kraujas šlapime, tinimai, ypač pėdų, kojų ir akių vokų.
Kai liga anksti diagnozuota ir laiku pradėta tinkamai gydyti, dažniausia ji greitai pereina į ilgalaikę remisiją.
Parengta pagal Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninės ir Lietuvos artrito asociacijos informaciją.
Literatūros sąrašas
