2024-01-31
Dr. Gabija Toleikytė – neuromokslininkė, dėstytoja. Daktaro disertaciją apsigynė Londono universiteto koledže, Jungtinėje Karalystėje, taip pat yra įgijusi verslo lavybininkės kvalifikaciją. Šiuo metu dr. G. Toleikytė dėsto psichologiją Šefildo Halamo universitete, Jungtinėje Karalystėje, o nuosavoje konsultavimo įmonėje veda lavybos seminarus ir verslui („Google”, „Financial Times”, „Lloyds Bank”), ir pelno nesiekiančioms organizacijoms.
Ar jums teko išsikelti šaunių tikslų Naujiesiems metams? – klausia autorė. Pavyzdžiui, numesti svorio, pradėti taupyti, imtis nuosavo verslo, reguliariai mankštintis, sveikiau maitintis ar mesti rūkyti? Greičiausiai buvote kaip reikiant užsidegę ir įtikėję, kad šie metai bus visiškai kitokie.
Kas gi nutiko po mėnesio? Jei esate tokie kaip dauguma mūsų, greičiausiai grįžote į pradinį tašką. Visi taip elgiamės.
Autorė dalijasi pavyzdžiais, matytais savo lavybos praktikoje, kaip žmonės metų metus ar net dešimtmečius kamuojasi bandydami atsikratyti žalingų įpročių. Kai kuriems sunkiai sekasi liautis delsti vykdžius įsipareigojimus, atidėlioti viską paskutinei minutei ir nuolat praleisti svarbius terminus. Kiti niekaip neprisiverčia sveikiau maitintis ir mankštintis, net jei sveikata sušlubuoja.
Bandyti pasikeisti ir nesugebėti to padaryti – gniuždantis procesas, nes esame išmokyti tikėti, jog jei tik stengsimės ir turėsime valios, sugebėsime pasikeisti. Kai pasikeisti nepavyksta, imame abejoti savo galimybėmis ir pačia savo asmenybe, o tuomet smunka savivertė. Nerealūs lūkesčiai savo smegenų atžvilgiu ne tik kenkia mūsų santykiui su savimi, bet ir sukelia papildomą įtampą dar labiau trukdydama tikrai, tvariai kaitai. Tad iš šio užburto rato išsivaduosime sužinoję, ko realiai galime tikėtis iš savo smegenų, ir suformulavę praktiškus būdus keistis.
Smegenys priešinasi staigiems pokyčiams. Žmonės yra įpročio būtybės, nes laikydamiesi įpročių jie savaime iššvaisto mažiau energijos, o tai leidžia sutelkti dėmesį į kitus dalykus. Tai, kas pažįstama, ramina ir emocinius mūsų smegenų centrus. Įpročius susiformuojame nesąmoningai, to nė nesuvokdami, ir juos pakeisti dažnai būna sunku. Kaskart bandydami ir neįstengdami ką nors pakeisti, kaupiame nusivylimą ir imame prarasti viltį. Taip nutinka visiems.
Kad liautumės kartoję praeities klaidas, turime suprasti, kodėl apskritai išsiugdėme tokių įpročių ir kas mums iš jų. Mūsų veiksmai visada atliepia svarbius poreikius, tokius kaip saugumas, įvairovė, reikšmingumas, artumas. Jei veiksmai mums nieko neduotų, jų ir nebekartotume. Kaip tik todėl negalime tiesiog atsikratyti senų įpročių; pirmiausia turime suprasti, kokiam tikslui jie tarnauja. Tik tada pajėgsime tokią pačią naudą pasiekti kitaip. Būtent tam ir skirta ši knyga.
Šis įkvepiantis ir pamokomas pagalbos sau vadovas atvers akis ir taps nepamainomu pagalbininku žengiant saviugdos keliu.
