2024-03-13
Minėdami pirmojo lietuviško mėnraščio „Aušra“ (1883-1886) 140-ąsias sukaktuves ir pristatydami naują rinkinio leidimą maloniai kviečiame į renginį
PROGRAMA
Lietuvių kalba suvokiant pasaulio virsmą. Prof. habil. dr. Algimantas Kirkutis, LVIA prezidentas.
Aušra – lietuvių tautinio sąjūdžio kalvė. Habil. dr. Tomas Balkelis, Lietuvos istorijos institutas.
Kalbos gražumas Aušros bendradarbių tekstuose. Andriaus Vištelio-Višteliausko eilėraštis „Lietuviškoji kalba. Regėjimas”, publikuotas „Aušros“ 1883 m pirmame numeryje. Skaito Laimonas Noreika (įrašas).
Literatūrinė Aušra – legenda skaitytojams. Prof. Aušra Martišiūtė-Linartienė, Literatūros ir tautosakos instituto direktorė.
KONCERTAS
15 val. Vilniaus Karoliniškių muzikos m-klos liaudies instrumentų metodinės grupės mokiniai
Eglė Razmislevičiūtė (kanklės), Andrius Kuodis (birbynė), Ieva Rynkevičiūtė (solistė), Benas Adomavičius (tenorinė birbynė), Aušra Breidokaitė (kanklės).
17 val. „Ąžuolų klubo“ vyrų choras. Vadovas, dirigentas prof. Povilas Gylys.
2023 m. lapkričio mėnesį bibliotekai įteikta ypatinga dovana – naujas mėnraščio „Aušra“ leidimas. Leidinį bibliotekai padovanojo Vydūno draugijos pirmininkė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorė Aušra Martišiūtė-Linartienė.
Leidinio komplektas sudarytas iš penkių knygų. Keturiose knygose originaliu formatu perspausdinami 1883-1886 metų įrišti mėnraščio „Aušra“ komplektai. Penktoje – skelbiami „Aušros“ perleidimo iniciatoriaus ir globėjo Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos, Mecenato dr. Prano Kiznio, leidinio sudarytojo Gyčio Vaškelio įvadiniai žodžiai, žymių mokslininkų akademiko Domo Kauno, istoriko dr. Tomo Balkelio, kalbininko prof. Giedriaus Subačiaus ir prof. Aušros Martišiūtės-Linartienės apžvalginiai straipsniai, leidinio „Aušra“ tekstų antologija ir pagalbinės rodyklės.
Mėnraštis „Aušra“ ir dvi Lietuvai svarbios datos – 1918 m. Vasario 16-oji ir 1990 m. kovo 11-oji – tinkama proga supažindinti bibliotekos skaitytojus ir jos svečius su šiuo ypatingu leidiniu.
Pasak Lietuvos Respublikos prezidento G. Nausėdos, „ Aušra“ yra bene dažniausiai minimas naujausios Lietuvos istorijos, kultūros ir spaudos paminklas. Tačiau, ką mes iš tikrųjų žinome apie „Aušrą“? Originalių „Aušros“ egzempliorių ne daug yra mačiusių, o ir skaičiusių. Todėl šis naujai atspausdintas dr. Jono Basanavičiaus turėtas „Aušros“ leidimas suteiks galimybę visiems norintiems pasižiūrėti, pavartyti ir skaityti.
Tuo gražiu leidiniu norime pasidalinti ne šiaip pasiųsdami žinutę, kad „Aušra“ jau yra bibliotekoje, bet iškilmingai paminėdami jos leidėjus, bendradarbius, visus, kurie prisidėjo ne tik ją leidžiant, bet ir platinant visuomenėje.
