2023-04-11
Parkinsono liga – viena dažniausiai pasitaikančių neurodegeneracinių ligų, kai negrįžtamai nyksta tam tikros galvos smegenų srities ląstelės, dalyvaujančios judesių kontrolėje, todėl sulėtėja ir pasunkėja judesiai, koordinacija, gali atsirasti kalbos ir mąstymo sutrikimų. Šią ligą 1817 m. pirmasis išsamiai aprašė anglų gydytojas Džeimsas Parkinsonas.
Dažniausiai susergama sulaukus 55-60 metų, tačiau vis dažniau diagnozuojama 40-30 metų ar dar jaunesniems asmenims. Liga vienodai dažnai užklumpa tiek moteris, tiek vyrus.
Parkinsono ligos priežastys nėra žinomos, bet manoma, kad susirgimą nulemia genetinis paveldimumas – geno pasikeitimas, deformacija arba mutacija. Genų reguliacijos mechanizmus skatina tokie rizikos veiksmai kaip sunkieji metalai, halogeniniai junginiai, radiacinis fonas. Pastebėta, kad Parkinsono liga suserga tam tikrų profesijų atstovai – chemikai, dirbantieji žemės ūkio srityje, kurie kontaktuoja su pesticidais, sunkiaisiais metalais. Nors liga nepagydoma, šiuolaikiniai vaistai gali palengvinti simptomus ir keisti ligos eigą, kad ji lėčiau progresuotų. Kuo anksčiau pradėjus ligos gydymą galima tikėtis geresnių rezultatų. Tačiau neretai sunku atpažinti ankstyvuosius ligos požymius, kurie gali pasirodyti kur kas mažiau specifiniai, nesusiję su judėjimo sutrikimais. Tai – vidurių užkietėjimas, uoslės susilpnėjimas, miego, nuotaikos sutrikimai, stiprus nerimas. Paprastai šie simptomai pastebimi po vieną, bet vėliau atsiranda jų visuma. Tokie simptomai gali varginti penkerius, net dešimt ar daugiau metų, iki kol atsiranda specifinių judėjimo sutrikimų.
Parkinsono ligai būdinga lėtai progresuojanti eiga su skirtingų simptomų vyravimu. Vieniems labiau pasireiškia drebėjimas (tremoras), kitiems – sukaustymas (rigidiškumas), kuriuos lydi ir kiti negalavimai. Pradinėje ligos stadijoje taikomos ambulatorinės reabilitacijos priemonės. Ligai progresuojant reikalinga visa reabilitacijos specialistų komanda, ir reabilitacijos programa vykdoma stacionarinėmis sąlygomis, o toliau tęsiama namuose.
Vaistai yra pagrindinė gydymo dalis, tad būtina laiku gerti vaistus. Sergantiesiems rekomenduojama kontroliuoti savo kūno svorį; reguliariai mankštintis; nepervargti, vengti fizinio nuovargio; viską atlikti neskubant, nesukeliant įtampos; naudotis ne tik moraline parama, bet ir fizine; pakankamai ilsėtis.
Lietuvos mokslininkai sukūrė algoritmą, leidžiantį anksti diagnozuoti Parkinsono ligą. Lietuvoje nuo 2010 metų sergančiam pacientui implantuojama naujo tipo giliųjų smegenų stimuliacijos sistema.
Parkinsono liga daugiausiai veikia ligonio fizinę būklę, o ne jo intelektą, todėl vartodamas vaistus sergantysis daug metų gali išlikti darbingas ir kūrybingas.
Parengta pagal
Lietuvos medicinos biblioteka parengė visuomenei naudingų literatūros šaltinių sąrašą šia tema. Šaltinius galite rasti ir užsisakyti bibliotekoje.
