Pasaulinė sveikatos diena

Kasmet balandžio 7 – ąją minima Pasaulinė sveikatos diena.
Šiais metais jos šūkis „Mūsų planeta, mūsų sveikata“.

Aplinkos veiksniai daro didelę įtaką žmogaus sveikatai. Oro tarša yra pagrindinė ankstyvos mirties bei ligų priežastis ir vienintelis didžiausias poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai pavojus Europoje.  Per pastaruosius keletą dešimtmečių oro užterštumas visame pasaulyje labai išaugo. Užterštumą įtakoja technikos vystymasis, gamyklų naudojami chemikalai, neekologiškos elektrinės ir kiti faktoriai. Didelis automobilių pagausėjimas yra viena sudėtingiausių ir sunkiausiai sprendžiamų miesto aplinkos problemų. Pagrindiniai aplinkos oro teršalai yra sunkieji metalai, azoto dioksidas, ozonas, sieros dioksidas, anglies monoksidas, rūgščių aerozoliai ir kietosios dalelės. Kiekvieną dieną pramonės įmonės, transporto priemonės, namų šildymas išmeta į orą mažas daleles ir dujas. Šios dalelės taip pat išmetamos apdorojant atliekas ir ūkininkaujant. Ypač didelę žalą sukelia įvairios ekstremalios situacijos gamyboje (griūvimai, sprogimai, gaisrai). Daug cheminių medžiagų gali sukelti vėžines ligas. Oro tarša neigiamai veikia ne tik kvėpavimo sistemos veiklą, bet ir kraujotakos sistemos veiklą.
Ar galime įsivaizduoti pasaulį, kuriame švarus oras, vanduo ir maistas būtų prieinami visiems?
Visame pasaulyje ir Lietuvoje steigiamos organizacijos besirūpinančios žemės ekologija.
Kiekvienas iš mūsų galime taip pat galime prisidėti prie oro taršos mažinimo.

Nuorodos: 
Pasaulinė sveikatos organizacija
Europos aplinkos agentūra

Lietuvos medicinos biblioteka parengė visuomenei naudingų literatūros šaltinių sąrašą šia tema.

• Aviacija: taršos ženklai danguje / Agnė Augustinaitė // Žaliasis pasaulis. – 2021, Nr. 33 (rugs. 30), p. 10.
• Branduolinės avarijos ir jų pavojai gyventojų sveikatai / Albinas Mastauskas, Rima Ladygienė. – Pav. // Lietuva, Černobylis, Japonija. – Vilnius : [Mardosų spaustuvė], 2016. – P. [26]-[29].
• Didėjantis atsparių antibiotikams bakterijų plitimas – grėsmė visuomenės sveikatai. – Pav. // Farmacija ir laikas. – 2018, Nr. 8/9, p. 33–35.
• Gyvensenos reikšmė sveikatai ir gyvenimo trukmei / Robert Thomas // Lietuvos gydytojo žurnalas. – 2019, Nr. 7 (120), p. 53–54.
• Gyventojų sveikata savivaldybėse skiriasi / Ramutė Šulčienė ; Kęstučio Vanago (Fotobanko) nuotr.. – Iliustr.. – Rubrika: Situacija // Savaitė. – 2020, Nr. 45, p. 10-11.
• Išmaniųjų ekranų įkaitai / Jurgita Juknaitė-Kozlova. – Iliustr. // Psichologija tau. – 2021, Nr. 6 (lapkritis/gruodis), p. 36–39.
• JAV kineziterapeutas Samuelis Tacas: „Mums patiems reikia užsidirbti sveikatą“ : [pokalbis] / [kalbėjosi] Virginija Grigaliūnienė. – Portr. // Lietuvos gydytojo žurnalas. – 2021, Nr. 5(136), p. 79–81.
• JK: klimato kaita lemia „negrįžtamus praradimus“ sausumoje ir jūroje / (AFP-BNS). – Iliustr.. – Pasisakė: JT Aplinkos programos (UNEP) vadovė Inger Andersen. – Rubrika: Sveikata // Naujasis Gėlupis. – 2022, kovo 5, p. 10.
• Juozas Olekas: „Išsaugoti mūsų planetą reikėjo jau vakar“ / Laura Tarandaitė. – Iliustr. // Alytaus naujienos. – 2019, lapkr. 26, p. 4.
• Kiek įtakos Lietuvos pažangai sveikatos srityje turi mokslas? : [VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorės Natalijos Fatkulinos, VU Medicinos fakulteto docento Jono Kairio ir šeimos gydytojos, psichoterapeutės dr. Viktorijos Andrejevaitės pasakojimas]. – Iliustr. // Savaitgalis. – 2021, Nr. 5, p. 20–22.
• Kiek Lietuva žudo planetą / Aušra Lėka. – Iliustr.. – Turinyje: Kiek Lietuva prisideda prie klimato kaitos // Kauno diena. – 2021, lapkr. 22, p. 1–3.
• Kintantis klimatas keis ir mūsų gyvenimo būdą? / Arūnas Marcinkevičius. – Iliustr. // Savaitė. – 2021, Nr. 37 (rugs. 16), p. 25.
• Klimato kaita – ar asmeninis pokytis yra efektyvus būdas ją spręsti? / Ignas Karvelis // Lūžis. – 2021, Nr. 4 (gruodis), p. 37–40.
• Klimato kaita ir inkstai / Eglė Stanišauskytė. – Lent.. – Bibliogr.: 23 pavad. // Inkstų ir širdies kraujagyslių ligos. – 2020, Nr. 1(5), p. 29–31.
• Klimato kaita ir ligos: ko laukti ir tikėtis? : [pokalbis su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektoriumi dr. Vidmantu Vaičiuliu ir profesoriumi Ričardu Radišausku] / [kalbėjosi] Rasa Jakubauskienė  // Rinkos aikštė. – 2020, kovo 19, p. 10-11.
• Klimato kaitai švelninti ir gamtinei įvairovei išsaugoti – senosios ganymo tradicijos / [parengė] Monika Midverytė // Alytaus naujienos. – 2020, lapkr. 21, p. 8–9.
• Klimato kaitos katalizatoriai: kodėl globalus atšilimas nėra natūralus? / Danutė Vizmanaitė. – Iliustr.  // Žaliasis pasaulis. – 2021, lapkr. 4, p. 2.
• Komunikacija ir veikla klimato krizės srityje: lyderiais gali tapti universitetai / Justas Kažys // Spectrum.  – 2021, Nr. 2 (rugsėjis), p. 6–11.
• Konferencijoje aptartos opiausios visuomenės sveikatos problemos / Tautvydas Bulvičius. – Iliustr. // Ave vita. – 2018, spal. 19, p. 1, 5.
• Laiko persukimas: nauda ir žala sveikatai bei ekonomikai / Raimundas Darafėjus  // Internistas. – 2022, Nr. 1(214), p. 95–98.
• Lietuvos sveikatos mokslo universiteto mokslininkai – apie klimato kaitą, virusus ir imunitetą : [Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros prof. Ričardo Radišausko ir šios katedros lektoriaus dr. Vidmanto Vaičiulio pasakojimas] // Infekcinės ligos. – 2020, Nr. 1(14), p. 65–68.
• M.Stankūnas: visuomenės sveikata buvo podukros vietoje : [interviu su LSMU MA Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos vadybos katedros profesoriumi Mindaugu Stankūnu] / kalbino Ringailė Gvildė. – Portr. // Lietuvos sveikata. – 2021, liep. 15/21(Nr. 29), p. 7.
• Nauja realybė : klimato kaita. – Iliustr., diagr. // IQ. – 2021, Nr. 9 (rugsėjis), p. 60–63.
• Nauji blogiausi scenarijai, arba kodėl klimato aktyvizmas virto kova su vėjo malūnais : ekologija / Viltė Zaveckaitė. – Iliustr. // Lūžis. – Nr. 2 (2020, gruodis), p. 58–62.
• Nematoma žiniasklaidos misija – sveikatos politikos formavimas / parengė Nelda Burbaitė. – Iliustr. // Lietuvos sveikata. – 2018, rugs. 20/26 (Nr. 38), p. 20.
• Nevaldoma klimato kaita sukels ne tik gamtinę, bet ir socialinę katastrofą / Liudmila Januškevičienė. – Iliustr., graf. // Spectrum. – 2020, Nr. 1, p. 20–27.
• Oro kokybės tyrimai Lietuvoje / Lina Gaidžiūnaitė. – Iliustr. // Žaliasis pasaulis. – 2021, geg. 6, p. 1, 9.
• Oro tarša ir sveikata mokykloje / Rūta Sidaravičiūtė, Edvinas Krugly, Dainius Martuzevičius  // Vaikų sveikatą stiprinanti aplinka. Kurkime ją drauge. – Vilnius : Vilniaus universitetas : Vilniaus universiteto leidykla, 2016. – P. 25-28.
• Oro tarša: kas ją didina ir kaip kiekvienas galėtume prisidėti prie jos mažinimo / Zenono Šilinsko nuotr.. – Iliustr. // Dainavos žodis. – 2017, rugs. 29, p. 6.
• Sergamumas infekcinėmis ligomis daro didelę įtaką visuomenės sveikatai : [pokalbis su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadove prof. Ligita Jančoriene] / kalbino Ramutė Pečeliūnienė // Farmacija ir laikas. – 2019, Nr. 6, p. 16–19.
• Sveikata Lietuvoje ir Europoje. – Pav. // Onkologo puslapiai. – 2016, liep. – rugs. (Nr. 53), p. 10, 11.
• Technologijos ir sveikata: kaip išvengti negalavimų? / Džeraldas Kauneckas. – Pav. // Lietuvos bendrosios praktikos gydytojas. – T. 24, Nr. 3 (2020), p. 219.
• Vėjo jėgainės ir jų poveikio sveikatai vertinimas / Vita Pašukonienė // Lietuvos gydytojo žurnalas. – 2021, Nr. 8(139), p. 79–81.